„Šiek tiek stebina to klausimo (VST pertvarkos – ELTA) siejimas su susitarimu dėl krašto saugumo. Nes motyvacija yra tokia, kad neva yra kenkiama saugumui, bet pačios institucijos, jų tikslai ne visiškai yra susiję su krašto gynyba“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis.
Apie pasitraukimą iš partijų susitarimo dėl gynybos, pasak R. Karbauskio, LVŽS nesvarsto.
„Mums kol kas nekyla klausimų dėl to, kad reiktų svarstyti pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis mano, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas trauktis iš gynybos susitarimo yra nulemtas partijos pirmininko S. Skvernelio asmeninių ryšių su VST dirbančiais pareigūnais.
„Aš manau, kad tai galbūt susiję labiau su tuo, kad Saulius Skvernelis turi kažkokių asmeninių ryšių su tam tikrais pareigūnais, kurie šioje reformoje gali nukentėti arba kažkas panašaus. Nes, kiek aš jį pažįstu, jis labai dažnai daro sprendimus, kada yra užkliudomi jo asmeniniai interesai, jo asmeniniai draugai“, – akcentavo LVŽS pirmininkas.
„Bet nemanau, kad tai yra didelis praradimas šitam susitarimui, nes jis yra palaikomas visų (partijų – ELTA)“, – pažymėjo politikas.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė priėmusi sprendimą trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos. Ekspremjero vadovaujama partija nurodė, esą valdantieji pažeidė 26 susitarimo punktą.
Kaip skelbta anksčiau, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įspėjo pasitrauksianti iš gynybos susitarimo, jeigu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos Policijos įstatymo pataisos sulauks palaikymo Seime. Įstatymo projektu siekiama ne tik integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į Policijos departamentą, bet ir reorganizuoti policijos darbą. Šiam įstatymų paketui ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė.
ELTA primena, pernai liepos 15 d. parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m. LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę.
Kilus diskusijoms dėl VST integravimo į policiją, apie galimą pasitraukimą iš susitarimo prakalbo ir LVŽS.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kitos savaitės pradžioje svarstys, kokių veiksmų imtis, siekiant apsaugoti šalyje visas vidaus reikalų sistemos struktūras, kurios atsakingos už operatyvumą ir profesionalius gynybinius veiksmus, saugant šalį ir jos gyventojus.
„Kaip žinia, konservatorių vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė rūpinasi Viešojo saugumo tarnybos (VST) reforma, tačiau paaiškėjus, kad šia reforma šalies gynybą stiprinanti tarnyba naikinama, gynybos situacija tampa chaotiška, neaiški ir žinoma pažeidžiama. Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, ar VST integravus į policiją, tarnyba išliks ginkluotųjų pajėgų dalimi. Mes esame pasirašę nacionalinį susitarimą dėl šalies gynybos ir saugumo. Mums svarbu, kad viskas, ką pasirašėme, būtų įgyvendinta. Suprantame, kad konservatoriai šiandien daro veiksmus, kad šis susitarimas sugriūtų ir tai neva būtų padaryta opozicijos rankomis. Suprantame, kad konservatoriams tokia situacija tampa patogi viešųjų ryšių prasme. Aš noriu pabrėžti, kad nacionaliniai susitarimai nesuteikia nei vienai juos pasirašiusiai partijai juos pažeidinėti ir veikti ne valstybės naudai. Šio nacionalinio susitarimo gynybos ir saugumo klausimas sužlugdymas būtų labai skaudus smūgis Lietuvos saugumui. Mes padarysime viską, kad valdžia persigalvotų dėl savo ketinimų“, – komentare rašo Ramūnas Karbauskis.
