Pokalbis laidoje „DELFI dėmesio centre“ su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu, LRT tyrimų skyriaus žurnaliste Rūta Juknevičiūte ir portalo 15min.lt tyrimų skyriaus žurnaliste Birute Davidonyte.

Ponia Rūta, LRT teigia, kad Karbauskio žmonės elevatoriuje šeimininkauja kaip namie. Kas tai liudija?

R. Juknevičiūtė: iš mūsų surinktų duomenų susidaro toks įspūdis, kad ne valstybė ten yra šeimininkė, o p. Karbauskis, ar tiksliau – jo šeimos verslas. 70 proc. akcijų formaliai priklauso valstybei, o „Agrokoncernui“ tik tai 25 proc., tačiau „sutapimas“, kad „valstiečiams“ atėjus į valdžią Karbauskio įmonių įtaka Valstybės įmonėje ėmė stiprėti per nepriklausomus valdybos narius, kurie priklauso LVŽS partijai.

Nepriklausomi valdybos nariai yra „valstiečių partijos“ nariai.

R. Juknevičiūtė: taip, yra toks Audrius Zalatoris, kuris priklauso „valstiečių“ partijai. Oficialiai jis - nepriklausomas valdybos narys. Tai tas nepriklausomumo klausimas toks diskutuotinas.

Taip pat narius į valdybą deleguoja žemės ūkio ministerija, kuri valdoma „valstiečių“ ir pats „Agrokoncernas“. Tokiu būdu 4 iš 5 valdybos narių vienaip ar kitaip yra susiję su LVŽS ir Ramūnu Karbauskiu.

Ramūnas Karbauskis

R. Juknevičiūtė: taip, ir dar vienas įdomus sutapimas, kad „valstiečiams“ esant valdžioje valstybės įmonė, turinti specialias funkcijas – saugo valstybės grūdų rezervą, pradeda teikti ir tokias naujas paslaugas, kurios būdingos „Agrokoncernui“: trąšų perpardavinėjimas, trąšų teikimas pagal vekselius, į skolą ūkininkams. Visa tai savo versle taiko ir pats „Agrokoncernas“. Iš šono situacija atrodo taip: valstybės įmonė, šalia savo funkcijų, dar aptarnauja ir „Agrokoncerno grūdų“ verslą.

Pone ministre, čia svarbūs turbūt du dalykai, kurių nereikėtų suplakti. Pirma, kaip ši įmonė veikia dabar ir ar ji veikia skaidriai, valstybei naudingai. Antra, ar tokios įmonės apskritai reikia, ar grūdų rezervai turėtų būti saugomi. Iš to, kas žinoma, ir ką sako Rūta, klausimų tikrai kyla, ar valstybės įmonė dirba skaidriai ir dirba valstybei?

G. Surplys: iš tikrųjų žurnalistų paskelbtame tyrime yra tam tikrų išankstinių nuostatų. Pradėkime nuo to paties užvaldymo. Nesutiksiu, kad ministerijoje dirbantys žmonės savaime yra pavaldūs „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai“.

Jie yra pavaldūs „valstiečių“ suformuotai ministerijos vadovybei, pagal įstatymą.

G. Surplys: šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad EBPO nuostatos sako, kad valstybinės įmonės turėtų būti depolitizuotos ir tas žingsnis buvo žengtas. Į valdybą atranka buvo visiškai vieša, viešai paskelbta. Bet kuris nepriklausomas kandidatas galėjo kandidatuoti. Ar buvo vertinama kuris kuriai partijai priklauso? Ne, nebuvo, nes tai yra jau ir Konstitucinės teisės klausimas. Mes negalime žmogaus nepriimti ar priimti pagal tai, kokiai partijai priklauso.

Ministre, kas gi iš žmonių suabejotų, kad LVŽS partijos ministras ir ministerijos vadovybė paskyrė LVŽS partijos narį į valdybą neatsitiktinai? Turbūt niekam nekiltų abejonių.

G. Surplys: anksčiau mes turėjome valdyboje pirmininką viceministrą. Dabar to nėra. Tai yra tikrai nepolitiniai žmonės. Nei aš, nei ankstesnis ministras neturėjome įtakos valdybos sudarymui.

Jūs sakote, kad situacija čia yra pakankamai gera ir iš principo valdyboje yra vyrai, atsitiktinai turintys partijos bilietą?

G. Surplys: aš nedalyvavau toje atrankoje, bet mano galva taip galėjo atsitikti, jog į valdybą atrinktas žmogus visai atsitiktinai yra mūsų partijos narys. O kalbant apie ministerijos atstovus- tai yra įmonė, kurios 70 proc. akcijų turi valstybė. Dėl to ta valdybos narių proporcija tokia ir yra.

Ponia Davidonyte, jus įtikina tai, kad partijos narys yra visiškai atsitiktinai valstybinės įmonės valdyboje? Kad iš tikrųjų niekas nieko neperėmė?

B. Davidonytė: reikėtų atkreipti dėmesį kad tai yra labai svarbi valstybei įmonė. Kodėl ten apskritai yra „Agrokoncerno“ įtaka? Jeigu šis verslas stiprina savo įtaka valstybės įmonės valdyboje, tai praktiškai jis perima šios įmonės valdymą. Tai tikrai nedžiugios žinios ir pačiai valstybei, žinant įmonės strateginę svarbą.

Ar, jūsų nuomone, apskritai verta kalbėti apie tokios įmonės privatizavimą iš Karbauskio perspektyvos, jeigu jis ir taip tą įmonę kontroliuoja? Kam leisti savo pinigus, jeigu jau ir taip valdai valstybės turtą?

B. Davidonytė: kiek mačiau, „Agrokoncerno grūdai“ ir pareiškė, kad neplanuoja pirkti minėtos įmonės net aukciono būdu.

R. Juknevičiūtė: būtent dabartinė situacija „Agrokoncernui“ yra labai patogi. Jie gali dayvauti valstybės įmonės valdyme, turėti ketvirtadalį akcijų, turėti savo tiesioginį atstovą valdyboje, turėti iš partijos atstovą ir dar partijos valdomos ministerijos atstovus.

Ministre, jeigu aš suklysiu, pataisykite. Mano žiniomis, Valstybės kontrolė, kurios ataskaita apie šią įmonę yra nevieša, savo dokumentuose teigia, kad tokia įmonė turėtų būti privatizuota, nes valstybei žymiai naudingiau saugoti produktus, o ne žaliavas. Kiti ekspertai taip pat rekomendavo šitą objektą parduoti. Valstybė galėtų turėti interesą parduoti šią įmonę, tačiau panašu, kad tas, kas ją valdo jos neturėdamas, tokio intereso neturi.

G. Surplys: man juokinga, kad mes nelabai suskaičiuojame iki šešių. Jeigu valdyboje yra vienas partijos narys, tai nereikėtų sakyti, kad partijos nariai užvaldė ar kontroliuoja įmonę.

Ministre, kol kas yra 5, nes 6-asis dar nepaskirtas. Skaičiuokime: vienas valdybos narys yra paskirtas paties „Agrokoncerno“, nes koncernas turi ketvirtadalį akcijų, du paskirti ministerijos, kuriai vadovaujate jūs – LVŽS deleguotas asmuo, ir ketvirtasis yra nepriklausomas, atsitiktinai jūsų partijos bilietą turintis žmogus.

G. Surplys: taip, ir tai nebūtinai reiškia, kad jei aš, ar kas kitas, yra LVŽS narys, tai viską gyvenime savaime darome pagal tai, kaip nurodo partija. Pats supraskite - gyvenime taip nebūna. Tai tikrai nėra užvaldymo klausimas.

Grįžkime prie privatizavimo. Ar, jūsų nuomone, valstybei būtų naudinga parduoti „Jonavos grūdus“?

G. Surplys: galiu pasakyti taip, kad šiuo klausimu darbotvarkę suformavo žurnalistė Rūta Juknevičiūtė, nes tokių planų dabar nėra. Galiu tai pasakyti.

R. Juknevičiūtė: tai kodėl jūs pasakėte, kad yra tokie planai? Juk jūs pats tai sakėte.

G. Surplys: aš pasakiau, kad jeigu mes atsisakome specialiųjų funkcijų, tai galėtume svarstyti apie privatizavimą.

Ministre, suprantu, kad pats save per parą įsivarėte į kampą – Karbauskis jus ragina nenusišnekėti, jūs kalbate apie tai, ką pataria valstybė ir užsienio ekspertai.

G. Surplys: vyriausybė yra priėmusi nutarimą, kad tą rezervą mes palaipsniui mažiname. Tai yra faktas. Tai aš galiu pasakyti. Įstatymai nustato taip, kad tokios įmonės privatizavimo klausimą sprendžia Seimas. Toks yra valdžių atskyrimo principas.

Jūs nebenorite kalbėti, nes nenorite pelnyti dar daugiau Ramūno Karbauskio pykčio.

G. Surplys: galiu pakartoti tai, ką pasakiau – rezervas yra mažinamas, nes, kaip jūs ir minėjote, mes manome, kad yra šiuolaikiškesnių priemonių karo atveju apsirūpinti maistu. Dėl privatizavimo aš turiu savo asmeninę nuomonę, kurią pasilaikysiu sau.

Bet Ramūnas Karbauskis neleidžia jums sakyti savo nuomonės, todėl dabar jau ją pasilaikysite sau. Bet kuriuo atveju, tai yra reikšmingas valstybės turtas. Jūsų ministerija bent jau formaliai turėtų būti atsakinga už to turto maksimaliai visuomenei naudingą naudojimą. Jūs, kaip ministras, turėtumėte galvoti, ką su tuo turtu valstybė darys, kaip būtų naudingiausia jį panaudoti ir t.t., o ne tiesiog bijoti Kultūros komiteto pirmininko.

G. Surplys: viskas, gerai, tai vyksta. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija turi apie 20 pavaldžių įmonių, apie 10 pavaldžių įstaigų ir galiu nuoširdžiai pasakyti - kol kas mano rankos iki „Jonavos grūdų“ nepriėjo. Kaip sakiau, darbotvarkę formuoja žurnalistinis tyrimas. Deja, taip yra.

Ponia Davidonyte, ar mes galime apskritai kalbėti apie viešą įtarimą, kad R. Karbauskis diktuoja žemės ūkio ministerijos darbotvarkę ar tai, kokius sprendimus priima ministerija? Ką aš turiu omenyje. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek tiksliai žemės įvairiomis formomis valdo Karbauskis. Buvo bandoma išsiaiškinti, kiek išmokų gauna su juo susiję fiziniai ir juridiniai asmenys. Tokių duomenų nėra. Jie turėjo būti pateikti viešai – iki šiol jų nėra. Kuo jūs tai aiškinate?

G. Surplys: kaip ministras sako, kad jo rankos iki „Jonavos grūdų“ nepriėjo, tai man atrodo, kad iki daugiau klausimų jo rankos dar nepriėjo. Žemės ūkio sektorių mes pradėjome tirti prieš beveik metus. Tuo metu vyriausybė sakė, kad pavedė žemės ūkio ministerijai ieškoti spragų teisės aktuose ir jas užtaisyti. Praėjo beveik metai - nepadaryta beveik nieko. Yra registruota viena žemės įsigijimo įstatymo pataisa, kad NŽT galėtų tikrinti sandorius atgaline data. Ta pataisa Seime nepriimta. Bet kuriuo atveju, ta pataisa nespręs spragų, kuriomis naudojasi Karbauskio verslas.

Ministre, dėl susiskaičiavimo, kas irgi yra svarbu valstybei ir visuomenei. Dėl išmokų įvairiu pavidalu susijusioms įmonėms, juridiniams asmenims, fiziniams asmenims ir t.t. Ar jūs jau žinote tuos skaičius?

G. Surplys: reaguodamas ir į tai, ką Birutė sako. Aš tikrai esu pirmas žemės ūkio ministras, kuris šią vasarą priėmė įsakymu patvirtintą sprendimą, kad mes įvedame ES išmokų lubas. Tai reiškia, kad kai ūkininkas ar bendrovė gauna 150 tūkst. eurų ES paramos, tai yra lubos ir daugiau mes tam asmeniui ar įmonei neišmokam. Šis sprendimas Lietuvoje šiuo metu turės įtaką tik penkiems subjektams. Tik tiek subjektų iki šiol gaudavo daugiau nei 150 tūkst. eurų paramos.

Jeigu aš turiu 499 ha, mano UAB „Tindirindi 1“, Tindirindi 2“, „Tindirindi 3“ ir t.t. pretenduoja į maksimalią paramą, tai aš per atskiras įmones galiu kelis kartus gauti tą maksimalią paramą.

G. Surplys: ketvirtadienį aš atnešu įstatymo projektą į Seimą, pagal kurį NŽT įgauna daugiau galių iš karto kreiptis į teismą, jeigu nustato, kad buvo viršytas tas 500 ha apribojimas. Mes siūlome, kad NŽT įgauna teises valstybei išpirkti tas žemes automatiniu būdu už rinkos kainą.

Čia visiems naujiems sandoriams?

Taip. Aš jau šią savaitę pateiksiu Seimui šį įstatymą. Darbai tikrai vyksta.

150 tūkst. eurų išmokas gauna penki subjektai, bet iš esmės tai nieko nekeičia. Kalba yra apie tai, kiek susijusių subjektų turi išmokas iki 50, iki 100 tūkstančių. Ir bendroje sumoje gaunamos didelės sumos. Štai kur esmė.

G. Surplys: gali taip būti, tačiau, kaip ir sakau, nežiūrėkime tik politiškai į žemės ūkį, žiūrėkime ekonomiškai. Tai daro ir visa ES.

Tai atsakymo jūs kol kas neturite - kiek su Karbauskiu susiję fiziniai ir juridiniai asmenys iš viso Lietuvoje už žemę ir jos naudmenis gauna paramos?

G. Surplys: skaičiuodami tas lubas vasaros pradžioje mes paviešinome informaciją apie tai, kas kiek valdo žemės ir kokias gauna išmokas.

Turėti stambiausius subjektus, kurie gauna išmoka, ir matyti bendrą susijusių subjektų vaizdą su visomis bendrai gaunamomis išmokomis - nėra tas pats.

B. Davidonytė: ministras kažkodėl pasirenka tik vieną ES paramos dalį - tiesiogines išmokas, bet yra parama investicijoms. Čia Ramūno Karbauskio ir jos šeimos verslas vien per du metus gavo daugiau nei milijoną ir viršijo milijonui nustatytą ribą. Ir ankstesniais periodais tai buvo milijoninės sumos. Manau, nereikėtų sakyti, kad štai - tik 150 tūkst. eurų. Tai yra šiek tiek manipuliacija.