Lankomosios priežiūros automobiliams pirkti skiriamos tūkstantinės lėšos, kuriami ir įgyvendinami įvairiausi projektai, savivaldybės Socialinės paramos skyriuje pluša būrys socialinių darbuotojų. Tačiau ar sistema veikia? Tai, ką „Tauragės kurjerio“ žurnalistė pamatė viename Laisvės gatvės name, sugraudino ir pašiurpino. Padėti alkanai, į tualetą negalinčiai nueiti 89-erių metų senolei socialinės darbuotojos atvažiavo tik įsikišus žiniasklaidai.

Nevalgė parą

Laisvės gatvėje gyvenančios 89-erių metų močiutės pagailo jos kaimynams. Šie ir kreipėsi į žiniasklaidą. Senolė žurnalistei guodėsi esanti ne tik alkana, bet ir mušama dukters.

– Šį rytą mušė. Tampė už plaukų. Kasdien tampo. Sakė – „Dink“, – pasakojo močiutė. – Vakar tualete buvau. Negalėjau pareiti, sakė – „Šliaužk“. Grįžau keturpėsčia.

Susijaudinusi kaimynė pasakojo girdėjusi tai. Ji neretai girdinti, kaip dukra šaukia ant motinos, tačiau kaimynei beldžiant į duris neįsileidžia.

– Tada širdis gali plyšti. Kaip galima šitaip kankinti žmogų? – kalbėjo kaimynė.

Senolė žurnalistei ir kaimynėms guodėsi norinti į tualetą, tačiau mėginant ją nuvesti vos pastovėjo ant kojų, negalėjo paeiti. Kita kaimynė nubėgo ieškoti naktipuodžio. Moterys sakė ryte davusios jai užkąsti, močiutė buvo nevalgiusi parą.

– Arbatos. Nesaldintos. Ir tokią riekutę bulkos, – paklausta, kada ir ką valgė, senolė „piešdama“ batono riekę ore pasakojo žurnalistei.

Kaimynių pasakojimu močiutės dukra neretai išgeria, o kai taip atsitinka, tampa agresyvi ir koneveikia motiną.

Slėpė, kad muša

Kaimynės pasakojo kartą kvietusios pareigūnus, tačiau tiek atvykus policijai, tiek socialinėms darbuotojoms močiutė neigdavo, kad ją dukra muša, sakydavo, kad yra pavalgiusi. Kaimynių raginama šįkart senolė atviravo.

– Socialinėms darbuotojoms, kad muša, nesakydavau. Renatas (anūkas, – red.) muša. Abu jie muša, – dėstė ji.

Po senolės akimi matyti bebaigianti išnykti mėlynė. Močiutė rodė riešą, kurį, anot jos, po paskutiniojo dukros išpuolio jai vis dar skauda.

Viena senolės kaimynių pasakojo ryte buvusi rajono Socialinės paramos skyriuje prašyti pagalbos.

– Man atėjus jos (specialistės, – red.) valgė tortą ir sakė, kad ten (senolės namuose, – red.) viskas gerai. Pažadėjo atvykti. Jau pietūs. Vargu, ar jos atvažiuos, – baiminosi Erika.

Močiutei nusilengvinti ant kaimynės atnešto naktipuodžio nepavyko.

– Ar jūs mane išvešite? – klausė žurnalistės močiutė. – Kad ir dabar važiuočiau į Skaudvilę (Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, – red.).

Senolė sakė jau buvusi toje ligoninėje anksčiau, norėtų ten grįžti.

Grasino prie žurnalistės

Močiutė sakė nenorinti susitikti savo dukters, kuri galėjo grįžti bet kuriuo momentu. Paskambinome į savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Beveik tuo pat metu grįžo močiutės dukra. Netrukus senolės namuose pasirodė ir dvi socialinės darbuotojos.

– Šiai nakčiai močiutę vešime į Moterų krizių centrą. Kitą dieną – į Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, – dėstė žurnalistei viena socialinių darbuotojų.

Kol socialinė darbuotoja kalbėjo su žurnaliste, močiutės dukra ragino senolę pasilikti:

– Nevažiuok, pasakyk joms, kad nevažiuoji.

Močiutei dukters nepaklausius ir pabrėžus, kad ši ją mušanti, pastaroji įsiuto.

– Ir daugiau neprašyk, kad tave pasiimtume iš Skaudvilės. O kai Renatas atvažiuos, pamatysi, kas tau bus, – pagrasino motinai dukra.

Į automobilį – ant rankų

Nuvesti močiutės iki lauko durų nepavyko, pagalbos teko prašyti namo laiptinėje prie elektros skydinės dirbusių vyrų. Vienas jų pasiūlė moterį įsupti į lovos užtiesalą, tačiau to padaryti neleido dukra. Į automobilį močiutė nunešta ant rankų.

– Į Skaudvilę. Dabar jau nebegaus ji mano pinigų, – atsidūsta automobilyje pasodinta močiutė dairydamasi savo lazdelės, kuria pasiramsčiuodama paeiti nebepajėgia.

Kaip vėliau žurnalistei sakė Irina Butvilienė, rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, socialinėms darbuotojoms pas šią moterį teko lankytis ne kartą. Atvykdavo jos kaimynų prašymu.

– Buvome prieš porą mėnesių. Tada kaimynai pasakojo, kad močiutė sumušta. Atvykus dukra buvo blaivi, močiutė pati atsistojo, sakė, kad viskas gerai, ir nebuvo jokio pagrindo jos išvežti. Dar anksčiau, prieš metus, taip pat buvome iškviestos, kaimynai ir tada tvirtino, kad močiutė sumušta. Tada ji buvo paguldyta į Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, – pasakojo specialistė.

Laukė transporto

Šių eilučių autorei yra tekę rašyti apie tai, kad kai kurie senyvo amžiaus asmenys gali būti lankomi namuose ir prižiūrimi socialinių darbuotojų. Socialinės paramos skyriaus specialistė patvirtino, kad seneliams yra galimybė gauti pagalbos į namus paslaugą. Tačiau, pasak jos, šia paslauga pasinaudoti šiai močiutei nepavyktų.

– Kadangi dukra yra gerianti ir dažnai neblaivi, socialinėms darbuotojoms būtų nesaugu lankytis tokiuose namuose, – sakė specialistė.

Kitą dieną, kai močiutė buvo išvežta iš namų, specialistės suorganizavo jos susitikimą su gydytoju, vėliau moteris turėjo būti nugabenta į Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, kurioje galės praleisti keturis mėnesius. I.Butvilienė pritarė, kad vėliau močiutė galėtų būti apgyvendinta Lauksargių senelių globos namuose.

Šįkart kaimynai džiaugėsi tiek socialinės pagalbos specialisčių, tiek žiniasklaidos pagalba rūpinantis močiute. Pasiteiravome, kodėl socialinės darbuotojos neatvyko pas močiutę iškart, kai kaimynės ryte apsilankė rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje. Pasak I.Butvilienės, specialistės užtruko, nes laukė, kada bus suteiktas savivaldybės transportas išvykai pas močiutę.