Kamuoja nerimas, baimė ir stresas? Specialistė kartoja trijų aštuonetų taisyklę, kurios negalima pamiršti

Jau dvejus metus mūsų šalis gyvena arti aktyvios fronto linijos. Kasdien esame raginami padėti Ukrainai, aukoti, kas tikrai yra be galo svarbu, taip pat kiekvieną akimirką girdime informaciją tiek apie tai, kas vyksta Ukrainoje, Gazos ruože, tiek apie įvairiausio plauko grėsmes mums patiems. Kokį neapčiuopiamą pokytį visa tai mums daro ir kokių konkrečių veiksmų galime imtis, kad sumažintume nerimą, „Delfi Diena“ trečiadienį kalbėjosi su psichologe Danute Lapėnaite.

„Iš savo praktikos matau, kad tikrai veikia. Yra padidėjęs nerimo lygis. Žmonės išgyvena baimės jausmus. Kai kurie labai linkę labiau per veiksmus tuos jausmus patirti. Labai svarbu pažymėti, kad kai kurie žmonės ir neišgyvena šitų dalykų. Tai irgi yra normalu. Čia yra tiesiog kai kurių žmonių duotybė, kad sugeba išlikti ramiais, kokios aplinkybės bebūtų. Bet didesnė dauguma, aišku, yra paveikta ir paveikiama – tik vieni labiau, kiti mažiau“, – komentavo D. Lapėnaitė.

Psichologė aiškino, kad žmones stresas gali veikti skirtingai.

„Kaip streso metu reaguoja bet kuris gyvas organizmas? Tai, arba puola grėsmę, arba bėga nuo jos, arba sustingsta. Panašiai ir žmogus elgiasi, kai išgyvena kažkokią grėsmę, stresą. Tie kurie puola, jie imasi veiksmų, pavyzdžiui, pradeda savanoriauti, pradeda kažką aktyviai veikti, organizuojasi patys sau planą.