Ministro teigimu, atidėta dalis iš 19-kos planuotų infrastruktūros Zokniuose projektų, tačiau, kaip planuota, bus įgyvendinta 3,2 kilometrų ilgio atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kurios darbams jau paskelbtas konkursas.
"Kai ką aukojame. Mes nekeičiame prioritetų, tik jų įvykdymo laikas yra stumiamas tolyn", - toje pačioje spaudos konferencijoje sakė kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus.
Kariuomenės vado teigimu, dauguma atidedamų projektų susiję su Lietuvai įstojus į NATO prisiimtais 52-iem vadinamaisiais Gynybos pajėgų tikslais. Tai su Aljansu suderintos kariuomenės vystymo gairės šešeriems metams, kurios kas dvejus metus peržiūrimos.
Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus Valdemaro Sarapino teigimu, vien Gynybos pajėgų tikslų įgyvendinimui, užtikrinant Aljanso kolektyvinės gynybos poreikius, kasmet iš krašto apsaugos biudžeto skiriama 580 milijonų litų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiemet krašto apsaugai planuojama skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet tai būtų 1 mlrd. 329 milijonai litų, tačiau dalis šios sumos atiteks tiesiogiai su gynyba nesusijusioms Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei dviems vidaus tarnybos pulkams. Ši dalis, vadinamoji "delta", kasmet didėja. Tuo tarpu tiesioginės išlaidos gynybai šiemet sieks tik 1,27 proc. BVP, arba 847,5 mln. litų. Pernai tiesioginės išlaidos gynybai sudarė 859,7 mln. litų (1,41 proc. BVP).
"Svarbiausias dalykas - teisybės sakymas partneriams", - sakė V.Tutkus.
Dėl didelės "deltos" Lietuva nesyk sulaukė priekaištų iš NATO aukščiausiosios vadovybės. Sausio pabaigoje NATO Gynybos peržiūros komiteto posėdyje Briuselyje pareiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos nepakankamo finansavimo.
Tąkart komiteto nariai priėmė domėn Lietuvos sprendimą "išgryninti" išlaidas gynybai atsižvelgiant į pernai NATO viršūnių susitikime Stambule pakeistą požiūrį į tiesiogiai su gynyba nesusijusių struktūrų finansavimą per gynybos biudžetą. Anksčiau buvo toleruojamas finansavimas ginkluotų struktūrų, turinčių minimalų kovinį parengimą. Šiuo metu ginkluotųjų pajėgų apibrėžimas griežčiau sukonkretintas.
KAM valstybės sekretoriaus V.Sarapino teigimu, nuo mažėjančio finansavimo smarkiai nukentės kariuomenės modernizavimo ir naujos ginkluotės įsigijimo planai.
Pasak V.Sarapino, modernizavimui šiemet buvo numatyta 20-25 proc. tiesiogiai gynybai skirtų lėšų, tačiau jos bus sumažintos per pusę, iki 10 procentų. Po sumažinimo ši suma sudarys apie 85 mln. litų.
V.Sarapino žodžiais, nepaisant "apkarpymų", pagal kariuomenės modernizavimo ir ginkluotės programas per kelerius metus numatyta užbaigti priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimą, atnaujinti taktinės transporto aviacijos parką, modernizuoti tolimojo nuotolio radarus ir įsigyti pasyvaus stebėjimo radarus, tęsti lengvosios ginkluotės ir transporto priemonių, kolektyvinės ir individualios apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo priemonių įsigijimus.
Pernai kovo mėnesį vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą.
Ministras G.Kirkilas, paklaustas, ar ne laikas laikyti sužlugusiu pernykštį partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, atsakė, jog "dar ne", nes Lietuvos politiniame gyvenime turi išlikti "bent jau siekiamybė".
Ministro gairėse - kryptingi kariuomenės pertvarkymo planai
Lietuva sieks, kad iki 2014 metų dešimtadalis jos sausumos pajėgų tarnautų ir sugebėtų apsirūpinti tarptautinėse operacijose, o pusė sausumos pajėgų būtų pasiruošusios būti dislokuotos už Lietuvos ribų. Tai numato Krašto apsaugos ministro gairės 2006-2011 metams, kurios pristatytos ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje.
Gairės - tai šešerių metų planavimo dokumentas, rengiamas atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikime Prahoje 2002 metais priimtus "Prahos pajėgumų įsipareigojimus", Lietuvos prisiimtus kolektyvinius įsipareigojimus - 52 vadinamuosius "Ginkluotųjų pajėgų tikslus", kitų NATO ir ES dokumentų, Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos karinės strategijos, KAS Gynybos planavimo prielaidų nuostatas.
Kaip sakė gaires pristatęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Lietuvos kariuomenė bus plėtojama taip, kad atitiktų Lietuvos karinėje strategijoje išdėstytus efektyvumo, dislokavimo, išsilaikymo, plataus panaudojimo, išlikimo, efektyvaus vadovavimo ir valdymo reikalavimus. Minėtieji principai turi būti taikomi tiek Lietuvos kariuomenės reguliariosioms pajėgoms, tiek aktyviajam rezervui, kuris turi atitikti šiuolaikinei kariuomenei keliamus reikalavimus: gebėti sklandžiai veikti kartu su sąjungininkais įvairaus tipo ir intensyvumo karinių operacijų metu Lietuvoje bei už jos ribų, taip pat vykdyti kitas jam pavestas užduotis šalies viduje.
Gynybos reformos tikslas yra pertvarkyti kariuomenę taip, kad 2014 m. 10 proc. Sausumos pajėgumų galėtų nuolat dalyvauti tarptautinėse operacijose, o 50 proc. jų būtų tinkamai organizuoti, apmokyti ir apginkluoti ir bet kada galėtų būti perdislokuoti už Lietuvos ribų.
Anot gairių, Lietuvos kariuomenė nuo 2014 m. turi gebėti vienoje operacijoje nuolat išlaikyti bataliono kovinę grupę su visais kovinės paramos ir kovinio aprūpinimo elementais (apie 950 karių) ir Specialiųjų operacijų junginio eskadroną (iki 50 karių) arba trejose operacijose iki kuopos dydžio specializuotus kovinius vienetus (pajėgumus).
Lietuvos kariuomenės tam tikri vienetai turi būti pasirengę prisidėti prie NATO ir ES greitojo reagavimo pajėgumų.
Iki 2005 m. pabaigos numatoma parengti pirmą bataliono kovinę grupę, iki 2008 m. pabaigos - antrą bataliono kovinę grupę, o iki 2014 m. - brigados dydžio karinį vienetą, kuris turės užtikrinti visą bataliono kovinės grupės rotaciją. Kad bataliono kovinė grupė būtų perdislokuojama, pagal jos rotacijos planą, be pėstininkų bataliono, turi būti parengti Tiesioginės paramos (logistikos) kuopa, inžinerijos būrys, medicinos būrys, karo policijos būrys, nacionalinė judėjimo kontrolės komanda.
Iki 2006 m. pabaigos planuojama parengti civilių ir karių bendradarbiavimo specialistų civilių ir karių bendradarbiavimo grupi (CIMIC), iki 2008 m. pabaigos - žmogiškosios žvalgybos vienetą (HUMINT), iki 2008 m. pabaigos - taktinę psichologinių operacijų grupę (PsyOps).
Anot gairių, atsižvelgiant į Lietuvos karinėje strategijoje išdėstytus karinius tikslus, bus išlaikomi esami arba kuriami nauji pajėgumai, kurie galės eskadrono lygiu vykdyti kontrteroristines operacijas Lietuvos teritorijoje, nustatytais atvejais teikti paramą valstybės ir vietinės valdžios institucijoms - vienu metu dalyvauti 2 operacijose (iki 950 karių), vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus - turės du nuolat parengtus sraigtasparnius ir vieną laivą, užtikrinti karinių teritorijų apsaugą taikos metu, o krizių ir karo metu - svarbių šalies objektų apsaugą, vykdyti dviejų objektų oro gynybą trumpojo nuotolio antžeminėmis priemonėmis, užtikrinti nepertraukiamą oro erdvės virš Lietuvos ir jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą, užtikrinti nepertraukiamą Lietuvos teritorinės jūros, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę laivais ir stacionariomis techninėmis priemonėmis, sudaryti sąlygas kitoms valstybės institucijoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybai, muitinei - naudotis patruliniais laivais kaip platformomis, užtikrinti karių bei krovinių transportavimą taktiniais transporto lėktuvais.
Gavus sąjungininkų reikalavimus, Lietuva turi padėti užtikrinti siunčiančios šalies pajėgų saugumą ir apsaugą Lietuvoje, sudaryti tinkamas sąlygas sąjungininkų kariuomenei judėti per tris pagrindinius atvykimo į šalį punktus - Šiaulių oro uostą, Klaipėdos jūrų uostą ir Šeštokų geležinkelio terminalą.
Pagal gaires, pereinant prie kolektyvinės gynybos principų ir kuriant mažesnius, bet mobilesnius karinius pajėgumus, turi būti sukurta efektyvesnė krašto apsaugos sistemos institucijų valdymo sistema. Reformos uždavinys - patikslinti strateginio, operacinio ir taktinio lygmens funkcijas, įgaliojimus ir atsakomybės sritis: sukurti strateginio lygmens integruotą civilinę - karinę ministeriją, už kurios veiklos organizavimą ir koordinavimą būtų atsakingi ministerijos valstybės sekretorius ir kariuomenės vadas, suformuoti operacinio lygmens Jungtinį štabą, atsakingą už operacijų planavimą ir vykdymą ir vadovaujamą Jungtinio štabo viršininko, pavaldaus kariuomenės vadui, sukurti taktinio lygmens mažus administracinius pajėgų (komponentų) štabus, atsakingus už pavaldžių vienetų parengimą ir aprūpinimą karinėms užduotims vykdyti. Šie štabai, siekiant efektyvumo ir taupant lėšas, turėtų būti įkurti naudojant pagrindinėse pajėgų dislokavimo vietose jau esamą infrastruktūrą.
Krašto apsaugos valdymo sistemos reforma turi būti įgyvendinta iki 2007 m. pabaigos. Vadovaujantis Gynybos planavimo prielaidomis iki 2010 m. pabaigos profesinės tarnybos karių skaičius turi būti padidintas iki 8400, o Krašto apsaugos savanorių pajėgose - sumažintas iki 800.
Iki 2006 m. pabaigos pradinės privalomosios tarnybos karių skaičius turi būti sumažintas iki 2800, 2007 m. - iki 2400, o 2008 m. - iki 2000.
Iki 2008 m. pabaigos aktyviojo rezervo savanorių skaičius turi būti sumažintas iki 6500, su visais savanoriais pasirašomos sutartys turi būti papildytos įsipareigojimu vykti į tarptautines operacijas.
Atsižvelgiant į planuojamas kariuomenės vienetų struktūras, turi būti mažinamas karininkų skaičius, nepratęsiant tarnybos laiko virš įstatymu nustatyto amžiaus ir kontroliuojant karininkų priėmimą į profesinę karo tarnybą. Taip pat turi būti patvirtinta Pasirengimo civiliniam gyvenimui programa, kuri padėtų išėjusiems į atsargą kariams sparčiau integruotis į civilinį gyvenimą.