Tačiau, atsakydama į žurnalistų klausimus, ministrė leido suprasti, jog Finansų ministerija yra pateikusi savąjį siūlymą dėl išlaidų gynybai, kuris netenkina Krašto apsaugos ministerijos.
"Dėl sumų spręs Finansų ministerija, bet žinoma, kad mes negalime sutikti su finansų ministrės pasiūlymu. Tai būtų iš tiesų labai labai bloga žinia mūsų partneriams ir mūsų ginkluotosioms pajėgoms. Mes negalėsime žengti nė žingsnio pirmyn, jeigu nepadidinsime biudžeto. Žinau, ką sakau: tai - raudona linija. Mes negalime judėti pirmyn su 0,8 procento. Mes taupėme, darėme viską, ką galėjome, dabar (finansavimas - BNS) turi kilti bent žingsnis po žingsnio. Tai iš tiesų yra didžiausias Krašto apsaugos ministerijos galvos skausmas", - BNS penktadienį sakė R.Juknevičienė.
Kaip nurodoma Finansų ministerijos penktadienį BNS pateiktame atsakyme, šių metų situacija "tradicinė" - beveik visos institucijos kitų metų biudžete pageidauja sumų, kurios ženkliai viršija šių metų finansavimo lygį.
"Finansų ministerija institucijoms yra pateikusi kontrolinius skaičius iš esmės pagal šių metų finansavimą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti tolesnį deficito mažėjimą. Asignavimų valdytojai turi sudėlioti savo programas į tuos kontrolinius skaičius. Visi likę objektyvūs ir subjektyvūs poreikiai bus svarstomi kolektyviai Vyriausybės, laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo, - BNS teigė finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė šią savaitę pareiškė, jog išlaidų krašto apsaugai mažinimas prieštarautų visų pagrindinių parlamentinių partijų gegužę pasirašytam susitarimui.
Parlamento vadovės teigimu, šiuo metu skiriamas finansavimas gynybai - nepakankamas, ir Lietuva turėtų pasekti Estijos pavyzdžiu bei didinti išlaidas gynybai. Klausiama, ar pagrįsta žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad išlaidas krašto apsaugai kitų metų biudžeto projekte numatoma mažinti nuo 0,8 proc. iki 0,75 proc. BVP, I.Deguteinė patikino, jokių žinių apie numatomą finansavimą kitąmet kol kas neturinti, nes biudžeto projektas dar nesvarstytas net Vyriausybėje.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad siekis įgyvendinti parlamentinių partijų susitarimą didinant finansavimą krašto apsaugai turės būti derinamas su šalies biudžeto deficito mažinimu.
"Kai pradėsime svarstyti konkrečius biudžeto skaičius, be abejo, tai ( gynybos biudžeto didinimas - BNS) bus vienas iš svarbių dalykų, lygiai taip pat kaip labai svarbu yra įgyvendinti Seimo ratifikuotas fiskalinės drausmės sutarties nuostatas ir siekti, kad mūsų fiskalinis deficitas ir toliau nuosekliai mažėtų", - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.
Šių metų gegužę NATO viršūnių susitikimo Čikagoje išvakarėse vienuolika pagrindinių partijų pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012 - 2016 metais. Jame skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP".
A.Kubilius priminė, kad 2012 metus Lietuva užbaigs su maždaug 3 proc. BVP deficitu, kitų metų tikslas yra siekti, jog deficitas toliau mažėtų apytiksliai vienu procentiniu punktu. Be to, premjeras pažymėjo, kad nemažai Lietuvai kitąmet kainuos pirmininkavimas Europos Sąjungai.
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.
Lietuvoje penktadienį viešėjęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas teigė, jog šiemet priimtoje Latvijos gynybos koncepcijoje numatyta pasiekti 2 proc. BVP finansavimą gynybai iki 2020 metų.
"Šių metų pavasarį Latvijos parlamentas priėmė gynybos koncepciją. Joje numatoma, kad iki 2020-ųjų metų mes pakelsime savo gynybos finansavimą iki 2 proc BVP. Tačiau, jei norite mano kritiškos nuomonės, dar per anksti sakyti, ar mes iš tiesų to pasieksime, mes turime dar aštuonerius metus", - penktadienį BNS sakė A.Pabrikas.