Maskvoje vykusioje konferencijoje apie priešraketinės gynybos sistemą ketvirtadienį dalyvavęs pareigūnas BNS sakė, kad Rusijos ir NATO atstovų pozicijos ir toliau skiriasi, tačiau, nepaisant to, Aljansas yra pasirengęs toliau plėtoti priešraketinės gynybos projektą.
"Rusai vėl išskleidė tuos pačius žemėlapius su sektoriniu padalinimu, kur Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Lenkijos yra rusų gynybos ruože. Jie patys supranta, kad tokių dalykų nebus. Tai yra aiškiai išsakyta jiems, jie tai puikiai žino. Kodėl (generolas Nikolajus) Makarovas rodo tą patį seną žemėlapį, kur Baltijos šalys priskirtos Rusijos ginamam sektoriui, negaliu paaiškinti", - BNS teigė V.Urbelis.
Pasak jo, Rusija nori arba teisinių garantijų, arba bendros sistemos, kuri nepriimtina NATO.
"Rusai nori arba teisinių garantijų, kad NATO sistema nebus nukreipta prieš juos, arba nori kažkokios bendros sistemos, kas yra labai sunkiai įsivaizduojama. Nes tai reiškia, kad Rusija kone įeitų į NATO sprendimų priėmimą, kas ir politiniu, ir operaciniu požiūriu yra labai sunkiai įmanoma. (...) Bendro vardiklio, kuriuo būtų galima grįsti bendradarbiavimą kol kas nėra, čia faktas", - teigė V.Urbelis.
"Pagrindinė žinia iš NATO, iš visų valstybių pusės, yra, kad NATO sistema toliau bus vystoma pagal planą. Jeigu rusai nori bendradarbiauti, jie visada kviečiami tą daryti, bet jei jie nesutinka, tai nestabdys NATO sistemos", - kalbėjo KAM politikos direktorius.
Jo teigimu, Maskvoje vykusioje konferencijoje abi pusės pateikė pozicijas pagrindžiančius techninius argumentus.
"Buvo daromos labai detalios techninės prezentacijos. Iš Rusijos pusės pagrindinė žinutė, ką jie norėjo pasakyti, kad jie ne prieš kažkokią sistemą, kurią daro NATO, bet juos neramina tai, kad NATO galės numušinėti Rusijos raketas ir tai, jų požiūriu, gali kelti grėsmę strateginiam stabilumui. Iš NATO pusės, kurią atstovavo Alexanderis Vershbow (Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotojas - BNS), lygiai tais pačiais techniniais argumentais buvo bandoma parodyti, kad tiesiog fiziškai neįmanoma kelti pavojaus Rusijos stabilumui dėl kelių priežasčių", - sakė jis.
Pasak V.Urbelio, Jungtinių Valstijų raketos perėmėjos nebūtų nei pakankamai greitos, kad galėtų numušti Rusijos tarpkontinentines balistines raketas, nei jų būtų pakankamai daug, kad tai galėtų keltį reikšmingą pavojų Rusijos strateginiam branduoliniam arsenalui.
Rusijos karinė ir politinė vadovybė yra pareiškusi, kad NATO neatsižvelgus į jos poziciją, tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiterpusioje Karaliaučiaus srityje bus dislokuotos naujausios žemė-oras ir žemė-žemė tipo raketinės sistemos, tokios kaip S-400 ir "Iskander". Naujausios zenitinės sistemos S-400 balandį, pasak Rusijos žiniasklaidos pranešimų, buvo atgabentos į šį eksklavą.
"Aišku, mūsų vertinimas yra neigiamas, nes Rusijai nėra prasmės dėti tiek daug pastangų militarizuojant Karaliaučiaus sritį", - sakė V.Urbelis.
2010 metais vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso ir Rusijos vadovai sutarė bendradarbiauti plėtojant priešraketinės gynybos pajėgumus Europoje, tačiau iškart ėmė ryškėti nesutarimai, kaip turi atrodyti ir veikti naujas priešraketinis skydas.
NATO nuo pradžių laikėsi pozicijos, kad turi būti kuriamos dvi atskirus vadovavimo centrus turinčios sistemos, kurios galėtų glaudžiai bendradarbiauti ir keistis duomenimis. Kuriant NATO sistemą JAV prie Europoje jau esančių pajėgumų planuoja iš pradžių prijungti laivuose esančias priešraketinės gynybos sistemas, o vėliau pastatyti radarus bei dislokuoti antžemines raketas buvusiose Varšuvos pakto valstybėse Lenkijoje ir Rumunijoje.
Šiems planams griežtai nepritaria Rusija, kuri siekė, kad rusiškoji ir Aljanso sistema būtų valdoma bendrai, o taip pat siūlė pasidalinti Europą atsakomybės zonomis. Į Rusijos atsakomybės zoną būtų patekusios ir Šiaurės Rytų Europoje esančios NATO narės.