Nepaisant to, gubernatorius į susitikimą su Lietuvos diplomatu neatvyko, nors dėl jo, kaip teigia pats R. Motuzas, buvo susitarta Maskvoje, skelbia „Novyj Kaliningrad“.

Apie planuojamą susitikimą išvakarėse buvo skelbiama ir Kaliningrado srities valdžios puslapyje internete, anonse teigta, kad susitikimui asmeniškai vadovaus iš atostogų grįžęs gubernatorius. Be to, prieš atostogas N. Cukanovas spėjo Rusijoje susitikti su Indijos ir Vokietijos ambasadoriais, todėl susitikimas su Lietuvos diplomatu iš pirmo žvilgsnio neatrodė ypatingas.

Nepaisant to, į sutikimą vietoje savęs gubernatorius atsiuntė Kaliningrado srities vicepremjero pareigas einantį Aleksandrą Rolbinovą. Buvo akivaizdu, kad Lietuvos diplomatui, kuris regiono vadovui ketino pristatyti naują generalinį konsulą Kaliningrado srityje Olegą Skinderskį, toks pasikeitimas buvo netikėtas.

„Kai kurie gubernatoriai bijo su manim susitikti, nors Maskvos centre ir juntu visai kitokį santykį“, – prieš susitikimą prisipažino R. Motuzas.

Anot diplomato, jis asmeniškai bendravo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris išsakė prielankumą dialogo tarpregioniniame lygmenyje vystymui. Konkrečiai, kaip teigia R. Motuzas, S. Lavrovas kalbėjo apie Kaliningrado srities bendravimo ir bendradarbiavimo su Lietuva svarbą.
Remigijus Motuzas

Protokolinės susitikimo dalies, į kurią buvo įleisti ir žurnalistai, metu N. Cunakovą pakeitęs A. Rolbinovas įvardijo kelias dialogui būtinas temas: kultūrinį bendradarbiavimą, sausumos kelio į Kuršių neriją klausimus, reikalaujančius papildomų sprendimų, traukinio „Kaliningradas-Maskva“ klausimą ir t.t.

„Kiek man žinoma, gerbiamas ambasadorius į Kaliningradą atvyko traukiniu, pats pamatė, kaip veikia tranzito sistema. Sistema gerai organizuota, nekyla jokių problemų – išskyrus ilgą kelionės trukmę“, – sakė A. Rolbinovas.

Dar vienas klausimas – Lietuvos taikoma mokesčių politika tranzitiniams kroviniams, kurie į Kaliningradą keliauja per kaimyninę valstybę. Be to, anot A. Rolbinovo, reikėjo aptarti ir eilinio Rusijos Kaliningrado srities ir Lietuvos bendradarbiavimo tarybos posėdžio datą, nes paskutinis toks posėdis vyko labai seniai – 2012 metais, nors analogiškos tarybos su Lenkija susitikimai vyksta reguliariai.

Jau po susitikimo su Lietuvos ambasadoriumi A. Rolbinovas pasakojo, kad pavyko pasiekti pirminių susitarimų dėl demarkacinės komisijos – jau 2016 metų pradžioje planuojama užbaigti demarkacijos procesą.

„Susitarėme susitikti 2015 metų lapkritį, tada bus aptarti krovinių traukiniais tranzito klausimai. Sutarėme, kad ir toliau dirbsime Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo tarybos srityje, o dabar laukiame kolegų iš Lietuvos pastabų, kokios dar klausimus galėtume aptarti. Esame tuo suinteresuoti“, – pareiškė A. Rolbinovas.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje sakė, kad, anot jo, Lietuvos ir Rusijos santykiai federaliniame lygmenyje pagerėjo. „Vyksta įvairios konsultacijos, susitikimai, pagyvėjo nemažai dvišalio bendradarbiavimo sričių. Maskvoje sutinku daug žmonių, kurie labai gerbia mano šalį – Lietuvą. Visi Maskvos gyventojai, kai pradeda kalbėti apie Lietuvą, iš karto mini ir Kaliningradą – kad mes kaimynai, domisi, kaip mes gyvename“, – pasakojo Lietuvos diplomatas.

Anot R. Motuzo, per susitikimą su A. Rolbinovu buvo aptarta nemažai svarbių praktinių klausimų. „Turime ir toliau gyventi. Nors ir turime problemų, svarbiausia – dialogas. Tai visi jau suprato – niekas neišlošė nei iš tų sankcijų, nei iš karo, nei iš prastų santykių. Juk už mūsų paprasti žmonės, visuomenė. Jie ir klausia, ar su mumis kas nors kalbėtis, ar leis kirsti sieną? Ir mes nusprendėme atnaujinti dialogą konkrečiais klausimais, atnaujinti diskusijas įvairiais turimais ir įmanomais formatais“, – teigia Lietuvos diplomatas.

Po susitikimo žurnalistus sudomino Lietuvos ambasadoriaus teiginys, esą gubernatoriai bijo su juo susitikti. R. Motuzas, kaip ir prideda diplomatui, į šį klausimą atsakė abstrakčiai, neminėdamas konkrečių pavardžių.

„Tai buvo susiję su tuo, jog iki pat tos akimirkos, kai įėjau į pastatą, nežinojau, kad susitikimo su Kaliningrado srities gubernatoriumi nebus. Tai tiesiog buvo mano reakcija, nes dėl vizito Maskvoje buvo sutarta iš anksto (...)“, – teigia R. Motuzas.

Anot Lietuvos diplomato, Maskvoje santykiai su Lietuvos diplomatais pasikeitė į gerąją pusę. „Praeitais metais ir šių pradžioje santykiai buvo, galima sakyti, viešai įtempti. To priežastys – įvykiai Ukrainoje. Šiuo metu abi šalys mezga dialogą, tačiau vis dar yra regionų, kur laikomasi nuomonės, esą Lietuva gali būti bloga. Maskvoje to nejaučiu. Greičiau priešingai, patys aukščiausi pareigūnai Maskvoje tvirtina: jeigu yra problema, būtinas dialogas, mes turime apie tai kalbėti“, – pridūrė ambasadorius. Anot diplomato, kai kaimyninės valstybės nebendrauja, gyventojai paprasčiausiai pamiršta, kiek ten gyvena žmonių.

„Reikia daugiau bendrauti, kalbėtis. Mes pamirštame, kiek kaimyninėje valstybėje gyvena žmonių. Neseniai mūsų žiniasklaida rašė, kad Lietuvoje teliko 1,4 mln. žmonių. Lietuvoje gyvena 3 mln. žmonių, mūsų vaikai grįžta namo. Mano sūnus mokėsi Londone, Milane, tačiau grįžo į Lietuvą ir tapo tikru savo šalies patriotu. Jis mokėsi kartu su tais pačiais „Arbato vaikais“, kurie, anokia čia paslaptis, taip pat ieško galimybių gauti Šengeno vizą ir pasilikti. Jaunimas yra jaunimas, todėl ir reikia bendrauti bei bendradarbiauti. Gali būti, kad tie žmonės – Lietuvos gyventojai – Kaliningrado srityje imsis verslo“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Rusijoje.

R. Motuzas pridūrė, kad Lietuvoje taip pat pamiršta, kad Rusija jau 24 metus yra nepriklausoma valstybė, joje „užaugo laisva karta, kuri studijavo geriausiuose Europos ir pasaulio universitetuose“.
„Kai lankomės mokslo įstaigose, matome visai kitus žmones, kurie supranta, kas tai yra demokratinės vertybės. Tai skatina optimizmą, kad mes kartu mokomės“, – pridūrė ambasadorius.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje taip pat pridūrė, kad kaimyninių valstybių bendravimas ir bendradarbiavimas būtinas ir dėl saugumo klausimų. „Tai saugumas. Tiek plačiąja prasme – regioninis karinis, tiek ir individualus saugumas, reiškiantis, kad kiekvienas žmogus jaučiasi ramiai, turi darbą, nebijo kaimynių ir turi, kaip ir anksčiau, gerus draugiškus santykius“, – konstravo diplomatas.

R. Motuzo žodžiai, esą bendravimo trūkumas ir sukelia tokias kuriozines situacijas, kaip, pavyzdžiui, nežinojimas, kiek žmonių gyvena kaimyninėje valstybėse, taip pat nuskambėjo gana diplomatiškai.

Juk iš tikrųjų ne žiniasklaida, o pats gubernatorius N. Cukanovas Lietuvos gyventojų viešai sumažino net du kartus. Priminsime, kad 2015 metų liepos 26 dieną Svetlahorske Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Kaliningrado srities gubernatoriui pasikviesti lietuvių į Rusiją ir pabrėžė, kad, lyginant su sovietų laikais, kaimyninės respublikos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – iki 1,5 mln. žmonių.

„Problemų turime visi, nevertėtų džiūgauti, kad jie turi problemų. Tiesiog spręskime savas“, – sakė V. Putinas. N. Cukanovas tada atsakė: „Lietuviai mums jau seniai nebe konkurentai“, o su lenkais situacija pasikeis jau po 3-4 metų.

Po kelių dienų į Kaliningrado gubernatoriaus žodžius sureagavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija. „Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2015 metų birželį Lietuvoje buvo daugiau nei 2,9 milijono žmonių. Statistinė paklaida, kurią sau leido Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gubernatorius Rusijos pilietis N. Cukanovas, sumažino Lietuvos gyventojų skaičių „vos“ du kartus.

Lieka tikėtis, kad pateikdamas statistinius duomenis apie Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ekonomiką, gubernatorius neleidžia sau tokių nesusipratimų“, – teigiama 2015 metų liepą išplatintame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.