„Šiandien iš ryto atsakiau, kad nepriimu aš to pasiūlymo jo, – BNS penktadienį sakė A. Valotka. – Nei vertinu, nei nevertinu pastabos. Yra pastaba ir... tai yra praeitis, nesuksiu dėl to galvos.“
Spalio pabaigoje S. Kairys vylėsi, kad A. Valotka „tinkamai įvertins susiklosčiusią situaciją ir rimtai pažiūrės į jam skiriamas pastabas“.
„Sąlygos yra sudarytos, kaip pagarbiai ir palyginus gražiai išeiti iš šitos situacijos – įvertinant protingą laiko terminą, įvertinant ir galimybes kažkaip išsaugoti ir savo veidą, ir kitus dalykus. Tikiuosi, kad direktorius tuo geraširdiškumu iš ministerijos pusės pasinaudos, nelaikys visų įkaitais, nepieš gėlyčių arba jas pieš jau nebūdamas inspekcijos vadovu“, – pirmadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui ELTAI teigė S. Kairys.
Ministras kartoja, kad darbas su A. Valotka yra nebeįmanomas – tai, pasak S. Kairio, rodo ir VKI vadovo reakcija į darbo grupės išvadas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Kultūros ministerija pasiūlė A. Valotkai abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius VKI. Toks raštas vadovui skirtas po jo pasisakymų konferencijoje, kurios metu VKI viršininkas nepagarbiai kalbėjo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų sulaukia ne pirmą kartą. Kultūros ministerijos suburta komisija A. Valotkai rugpjūčio mėnesį jau skyrė pastabą dėl jo pasisakymų radijo laidoje, kurios metu jis nurodė, jog lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. VKI viršininkas taip pat prilygino šiuos užrašus rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Tuo metu kovo mėnesį VKI sulaukė kritikos dėl šalies institucijoms išsiųsto rašto, kuriame nurodė, jog planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
