Lietuvos saugumo situacija
Anot G. Česnako, net ir po J. Prigožino mirties Lietuvos saugumo situacija pernelyg nesikeičia.
„Taip, Prigožinas buvo nužudytas, tačiau pats „Wagner“ yra kaip ir išskaidytas. Pagrindiniai vadai taip pat žuvo kartu, bet, reikia suprasti, kad pati „Wagner“ grupuotė – ji savarankiškai nebuvo iki galo veikli. To savarankiškumo daugiau ji turėjo veikdama Afrikoje, tačiau visi tie veiksmai, kuriuos mes matėme Ukrainoje ar Baltarusijoje, tas perkėlimas – tai buvo visiškai juk ne „Wagner“ sprendimas, bet kitų veikėjų, šiuo atveju Kremliaus, Rusijos gynybos ministerijos ir panašiai.
Aš sakyčiau, kad ta grupuotė, nors išskaidyta, dalis jos integruota į kitas struktūras, sunku pasakyti, ar tie patys žmonės, su tais pačiais įgūdžiais nebus panaudoti būtent kitame formate, bet jau nebe „Wagner“ pavadinime, tai grėsmių galimybės išlieka ir, man atrodo, tos dvi sąlygos, kurias įvardino būtent vidaus reikalų ministrai kaimyninių valstybių ir mūsų ministrė, yra pagrindas teigti, kad tikimasi ar buvo tikėtasi ir vis dar neatmetama galimybė, kad gali būti tokie hibridiniai pilkosios zonos veiksmai vykdomi per Baltarusijos sieną. Tai jau yra labiau žinutė, parodyti Baltarusijai, kad ji kontroliuotų ten esančius kovotojus, kad ir po kokiu vardu jie būtų ar kam pavaldūs, kad po to gali sekti sekančios pasekmės – valstybės sienos uždarymas ir kitos“, – aiškino jis.
Pasirodo ir žinių, kad „Wagner“ grupuotės samdiniai masiškai traukia atgal į Rusiją, esą Baltarusija neturi pakankamai lėšų, kad juos išlaikytų. G. Česnako teigimu, Baltarusijos kariuomenėje jiems vietos tikrai neatsiras, tačiau Rusija, šioje vietoje, yra svarbus veikėjas.
„Vienintelis veikėjas, kas šiuo metu su „Wagner“ samdiniais yra susijęs, yra tik Rusija. Galbūt dalis pasirašė kontraktus su gynybos ministerija ir perėjo į kitas grupuotes, juk ten yra ne viena panašaus tipo grupė, privati kompanija, gal kažkokia kita užsiims. Dalis, galbūt, išvis atsisako veiklos. Čia Baltarusija visiškai nėra žaidėjas, nes ji neturi nei ko pasiūlyti tiems kovotojams, nei ko tikėtis. Na, nebent vėl pabandyti kažkokią nelegalios migracijos bangą sukelti, su pasiūlymu užsidirbti, bet jie daugiau yra kovotojai, daugiau vykdytojai negu, kad planuotojai, tai, sakyčiau, čia Rusija yra pagrindinis veikėjas. Ką ji pasiūlys, ką nurodys – tą jie ir darys. Jeigu ji nurodys, kad reikia kažkokias įtampas kelti pasienyje, bandyti pažeisti teritorinį vientisumą, kirsti sienas nelegaliai – jie padarys. Jeigu nurodys, kad reikia nelegalius migrantus iš kažkokių Azijos ar Afrikos valstybių gabenti ir siųsti juos per sieną, keliant dirbtinę krizę – jie tą ir darys“, – teigė G. Česnakas.
Antro maišto scenarijus – mažai tikėtinas
Po J. Prigožino mirties girdėjosi kalbos apie tai, kad „Wagner“ grupuotės samdiniai sukils prieš Rusiją. G. Česnako manymu, tai įvykti neturėtų.
„Dalis grupuotės Afrikoje, dalis Baltarusijoje, dalis Rusijoje, taigi ji yra visiškai išskaidyta ir nebesugebanti veikti kaip vienas kumštis. Ko galima tikėtis, tai tik pavienių „Wagner“ kovotojų, tų tokių ideologinių kovotojų bandymų surengti teroristinius išpuolius ar panašiai, bet jie jau nebeturi prieigos prie sunkiųjų ginklų ir panašiai, tai tikrai nemanyčiau, kad yra kažkokia keršto galimybė“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, „Wagner“ grupuotės nariai greičiau ieškos kitų alternatyvų.
„Dauguma jų vis tiek yra kovoję už pinigus ir pasirinks racionaliausią kelią, jeigu jiems kažkokios kitos grupės ar Rusijos valstybė kažką pasiūlys“, – įžvalgomis dalijosi G. Česnakas.
Nors „Wagner“ grupuotės samdinių veikimo principai iš esmės nesikeis, vienas dalykas – keičiasi.
„Nebeturime tokio aiškaus grėsmės pavadinimo. Anksčiau mes galėjome apibrėžti labai paprastai. Tai – „Wagner“. Jie gali kelti grėsmę, tad mes atidžiau stebėjome. Dabar tai gali būti bet kokie keisti, nauji, žali žmogeliukai, vėl su neaiškiais ženklais ar po kitų kompanijų ženklais, bet tai, iš esmės, nekeičia situacijos“, – teigė G. Česnakas.
Pasienio punktų uždarymas
Artimiausiu metu bus svarstoma dėl dar dviejų pasienio punktų uždarymo. G. Česnakas paaiškino, kokią įtaką darytų tokio sprendimo priėmimas.
„Aš sakyčiau, kad tai labiau politinės žinutės. Taip, gal tai kažkiek prisidės prie kontrabandos stabdymo, prie pareigūnų perkėlimo, bet tada, vis dėlto, kiltų tam tikras klausimas. Jeigu mes matome, kad ten taip daug tos kontrabandos eina, tai kodėl tų veiksmų iki šiol nebuvo imtasi? Sakyčiau, čia gal labiau netgi ministrės sprendimas vidaus politikos klausimams įveikti, parodyti tą veikimą, griežtumą. Be abejo, tai sumažins tuos srautus, kontrolė kitur padidės. Kaip suprantu, šiuo metu Lietuva neturi intencijų plėsti nei prekybos, nei žmogiškųjų kontaktų srityje galimybių su Baltarusija. Jeigu įvyks kažkokie pozityvūs pokyčiai, vertinant mums, iš Lietuvos pusės, galbūt tie postai vėl bus atidaryti, papildomai įdiegus sistemas ar panašiai, bet dabar tai labiau politiniai žingsniai“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, reikia suprasti, kad situacija valstybės institucijoms kelia didelį nerimą.
„Yra didelis žmonių srautas, kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną. Jie ten eina pigesnių prekių ar kažko, bet, vis dėlto, esant galimybei ir identifikavus atitinkamus žmones, Baltarusijos režimas ir jo saugumo struktūros tikriausiai neatsisakytų galimybės užverbuoti bent minimaliam informacijos gavimui ir Lietuvos piliečius“, – teigė G. Česnakas.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
