„Galima kad ir šiandien susirinkti prie Cvirkos paminklo, tremties dieną, kai tiems skaudiems įvykiams yra 80 metų, ir visu savo kūnu turbūt jausime tikrai nejaukią atmosferą, ieškodami kažkokių šio paminklo pliusų, turėdami tokį kontekstą, kaip tos pačios tremtys“, – LRT radijui sakė S. Kairys.
Ministras pabrėžė, kad P. Cvirkos paminklą derėtų vertinti ne tik kaip simbolį rašytojui, tačiau ir kaip tam tikrą ideologinę žinią, kurią siunčia šis objektas. Visgi S. Kairys taip pat teigė nežinantis kito tokio paminklo kažkuriam kitam rašytojui.
„Aš bent jau nežinau tokios povyzos, tokio simbolio ir tokią žinią siunčiančio paminklo kitam autoriui“, – sakė kultūros ministras.
Jis pažymi, kad šis paminklas į Kultūros paveldo registrą buvo įtrauktas 1992 metais, pačioje atkurtos Nepriklausomybės pradžioje, todėl ministras viliasi, kad, jam šį paminklą iš registro išbraukus, bus galima, atsižvelgiant į kontekstą iš šių dienų perspektyvos, apsvarstyti, kur turėtų stovėti šis objektas.
„Noriu pasižiūrėjimo iš šių dienų perspektyvos. Kas buvo 1992 metais, tai daug dalykų mes tiesiog skubėjome, santvarką ir visas procedūras pakeisti taip lengvai per keletą metų nebuvo įmanoma. O šiandien mes jau esame save gerbianti valstybė, turime visą kartą žmonių, kurie augo laisvoje Lietuvoje, ir manau, kad pats laikas labai objektyviai, be didelių emocijų šiuos sprendimus priiminėti“, – teigė S. Kairys.
