Politikos užkulisiuose kalbama, kad premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį vykusio valdančiųjų Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos metu jau ne pirmą kartą pagrasino atsistatydinti, jei pajus kolegų nepasitikėjimą. Visgi tikimasi, kad to Vyriausybės vadovė nepadarys.
Nors apie tokį pasiryžimą pranešė dar ketvirtadienį, realiai atsistatydinimo raštus premjerei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pateikė penktadienį, o susisiekimo ministras Marius Skuodis – sekmadienį. Premjerė I. Šimonytė teigė, kad savo sprendimą pateiks šios savaitės pradžioje. Panašu, kad atsakymų bus sulaukta antradienį, tačiau jau dabar aptarinėjami keli galimi scenarijai.
Vieno ar kelių ministrų atleidimas
Vyriausybės įstatymo 10 straipsnis nurodo, kad ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Jame taip pat nurodoma, kad ministras turi teisę atsistatydinti. Jis turi apie savo apsisprendimą raštu praneša ministrui pirmininkui.
Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos prezidentui.
„Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą“, – rašoma Vyriausybės įstatyme.
Delfi primena, kad raštišką prašymą atleisti iš pareigų užsienio reikalų ministras G. Landsbergis registravo penktadienį, susisiekimo ministras M. Skuodis – sekmadienį, bet jo registracijos data – pirmadienis.
Vyriausybės įstatyme taip pat nurodoma, kad ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Tai vadinama interpeliacija.
„Ministras apie atsistatydinimą tą pačią (interpeliacijos – aut.p.) arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, – ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų“, – rašoma dokumente.
Prezidentas gali pavesti ministrui dar eiti pareigas, kol premjeras ras naują ministrą, nurodo Vyriausybės įstatymas.
„Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras“, – teigiama įstatyme.
Vyriausybės „perkrovimas“
Jei premjerė nutartų „perkrauti“ Vyriausybės sudėtį, pakeičiant daugiau nei pusę ministrų, pagal Konstitucijos 101 straipsnį, Vyriausybė turėtų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Taip būtų patikrinama, ar ministrų kabinetas, vadovaujamas I. Šimonytės, dar turi parlamento pasitikėjimą.
„Įgaliojimų iš naujo gavimo institutas yra viena iš Vyriausybės parlamentinės priežiūros formų, kurią taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybėje pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų tebevykdoma Vyriausybės programa, kuriai Seimas buvo pritaręs“, – rašoma Konstitucinio Teismo 1999 m. balandžio 20 d. nutarime.
Seimo statutas numato, kad Vyriausybei įgaliojimai iš naujo suteikiami, kai parlamentas priima nutarimą pritarti Vyriausybės programai. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
„Įgaliojimams iš naujo gauti Ministras Pirmininkas turi pristatyti naujai paskirtą ministrą ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrų pakeitimas, viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo sesijos metu, o jeigu šis pakeitimas padarytas tarp Seimo sesijų, – neeilinėje Seimo sesijoje, ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą“, – rašoma Seimo statute.
Parlamente Vyriausybės programa turi būti apsvarstyta per 15 dienų nuo pateikimo.
„Pritarimas Vyriausybės programai reiškia, kad Vyriausybei yra suteikiami įgaliojimai įgyvendinti jos programines nuostatas“, – aiškinama minėtame KT nutarime.
Laukiama premjerės sprendimų
Pati premjerė I. Šimonytė ketvirtadienį teigė kol kas nenusprendusi, ar iš pareigų turi būti atleidžiami minėti ministrai. Panašu, kad ministrė pirmininkė apie tai praneš antradienį.
„Labai vertinu, kad ministrai, nepaisant to, kaip jūs ką interpretuojate, kas jums atrodytų ir kokia yra jūsų nuomonė apie situaciją, vis dėlto savo politinę atsakomybę vertina aukščiau nei kažkokią ministrinę poziciją“, – praėjusią savaitę Seimo nariams sakė I. Šimonytė.
Visgi ministrų poziciją penktadienį sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse tiesiog pasitrauktų, o ne lauktų kažkokio įvertinimo.
„Manau, kad padaryta didelė žala, pirmiausia valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės“, – penktadienį spaudos konferencijoje tvirtino G. Nausėda.
I. Šimonytė ir G. Nausėda aptarti aktualijas susitinka pirmadienį.
Armonaitė: paklauskite premjerės
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienio rytą atsisakė komentuoti gandus apie ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės svarstymus trauktis iš pareigų po kitų metų biudžeto projekto priėmimo. Jis planuojamas šį ketvirtadienį.
„Aš nenorėčiau atsakinėti į šį klausimą, gal premjerės jums reikėtų paklausti“, – prieš pirmadienio Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
