"Visos sąlygos funkcionuoti šiam vienetui yra sudarytos, paskirti žmonės, karininkai, sugeneruotas pajėgumas kitų NATO valstybių - pristatydamas štabą žiniasklaidai ir NATO partneriams kalbėjo J. Olekas.
Jungtinio štabo vadovo, brigados generolo Vilmanto Tamošaičio teigimu, integraciniam vienetui pradėjus veikti pagreitės koordinacija tarp Lietuvos ir NATO sąjungininkų.
"Mes įgijome labai efektyvų papildomą įrankį, kuris taupo mūsų laiką. Tikiu, kad mes jį efektyviai išnaudosime ir mūsų šalies gynyba, saugumas taps efektyvesni", - kalbėjo V. Tamošaitis.
Štabą Lietuvoje sudarys apie 40 žmonių, pusė iš jų bus lietuviai, kita pusė - NATO sąjungininkų atstovai. Integraciniam vienetui vadovaus danas pulkininkas Jakobas Larsenas (Jacob Larsen), turintis daugiau nei 30 metų darbo patirtį kariuomenėje.
"NATO su Lietuva turi bendradarbiauti labai efektyviai, nes čia atvyksta Aljanso pajėgos (...) Esant šiam štabui, pajėgas galėsime dislokuoti labai greitai, atsakydami į ateities iššūkius. Tai jums galiu užtikrinti", - kalbėjo J. Larsenas.
Integracinio štabo vado pavaduoto pulkininko leitenanto Mindaugo Petkevičiaus teigimu, nauja vadavietė leis efektyviau derinti NATO pajėgų atvykimą su nacionaline vadovybe, geriau planuoti poligonų ir kitos karinės infrastruktūros panaudojimą.
"Vėliausiai 2016 m. nusimato pratybos su pačio štabo sertifikavimu ir galbūt aukštos parengties vienetų realiu atvykimu į vieną iš Baltijos valstybių", - teigė M. Petkevičius.
Nors integracinį štabą oficialiai planuojama atidaryti rudenį, praktiškai jis veikia - vadavietės pareigūnai stebėjo karines pratybas "Noble Jump 2015".
Pagrindinis Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje kuriamų štabų tikslas - koordinuoti itin aukštos parengties jungtinių pajėgų ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione, siekiant išlaikyti Aljanso gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją.
Steigti tokius štabus nuspręsta 2014 m. NATO Velso viršūnių susitikime.