Ranka liko nelankstoma
Nors praėjo jau mėnuo, kai gydymo įstaigoms leista atnaujinti planines paslaugas, tik pusė jų pacientams atvėrė duris. Be pagalbos likusių žmonių skundai plaukte plaukia į Sveikatos apsaugos ministeriją. Šioji jau svarsto griebtis finansinių sankcijų toms, kurios ir toliau teisinsis negalinčios dirbti.
Visgi gydymo įstaigų vadovai atremia, kad pati ministerija jiems surišusi rankas. Ir greičiausiai dar ilgam, mat kol cirkuliuos koronavirusas, medikai ir toliau dalį pacientų aptarnaus tik nuotoliniu būdu.
Jau kurį laiką visuomenėje sklando ironiškas pastebėjimas, kad Lietuvoje nebeliko jokių kitų ligų tik koronavirusas. Svarstoma, kad mirštamumo kreivė netrukus pradės sparčiai kopti aukštyn ne dėl pandemijos, o dėl to, jog reikiamo gydymo nesulaukia onkologiniai, širdies ir kraujagyslių bei kitomis sunkiomis ligomis sergantys žmonės.
Kovą paskelbus karantiną, buvo nutrauktos ne tik visos planinės operacijos bei gydymas, bet ir reabilitacijos paslaugos.
Panevėžyje žinomam televizijos operatoriui ir fotografui Egidijui Krikščiūnui dėl laiku negauto gydymo greičiausiai teks vėl gultis ant operacinio stalo.
Panevėžietis dar sausį patyrė rankos traumą. Jam lūžo stipinkaulis, plyšo alkūnės sąnarys, išniro alkūnė. Penkias savaites ranka buvo sugipsuota, vėliau turėjo laukti ilga reabilitacija. Iki paskelbiant karantiną, Egidijus spėjo reabilitacijos procedūromis pasinaudoti vos penketą dienų.
„Man sąnario kontraktūra – negaliu sulenkti alkūnės. Specialistų pagalba ir atstatomosios procedūros buvo būtinos. Su didžiuliu entuziazmu pradėjau reabilitaciją, nes negalėjau net delno padėti ant stalo, bet po savaitės visa mano reabilitacija baigėsi“, – pasakoja E. Krikščiūnas.
Pats sau gydytojas
Traumuotą ranką panevėžietis bandė pro truputį pramankštinti ir pats. Tačiau tokia savamokslė mankšta toli gražu nėra tas pats, kas lankyti procedūras pas reabilitacijos specialistus. Egidijui vos pradėjus pačiam mankštinti ranką, apimdavo baisus skausmas ir procedūras tekdavo nutraukti. Be to, visada išlieka rizika, kad netinkamai judinama ranka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes.
„Namuose bandžiau daryti kažkokius pratimus, kuriuos pats susiradau internete, nes medikams neįdomu – tai tik tavo reikalas. Birželio 3 dieną laukia vizitas pas reabilitologą, vėl reikės pradėti viską iš naujo. Praėjo jau trys mėnesiai ir manau, kad reabilitacija nebepadės – reikės operacijos. Sąnarys sustingęs ir nebesilanksto. Kaip kai kurie „bachūrai“ vaikšto todėl, kad jų raumenys išsipūtę, tai aš todėl, kad mano ranka tiesiog nesusilenkia“, – šmaikštumo nestokoja panevėžietis.
Lyg negana būtų nuolatinio skausmo, prieš savaitę E. Krikščiūnas patyrė dar ir kitos rankos traumą – taip įsipjovė pirštą, kad pažeidė sausgyslę. Vėlgi internete jis susirado, kad greičiausiai jam spragsinčio piršto sindromas. Vėliau tą patvirtino ir nuotoliniu būdu jo bėdas išklausiusi gydytoja. Anot E. Krikščiūno, jeigu jau žmonės internete gali patys sau nusistatyti diagnozes, tai gal ir gydytojų tiek nebereikia.
„Tokios telefoninės konsultacijos – kaip žvakės pasmilkymas. Dabar naudodamasis „google“ ir pats gali tapti gydytoju, vadinasi, dalis medikų reikalingi tik siuntimams ar receptams išrašyti“, – ironizuoja Egidijus.
Be vandens procedūrų
E. Krikščiūnas, kaip ir daugelis panevėžiečių, kuriems reikalinga reabilitacija, šias paslaugas galės gauti jau nuo šios savaitės. Tiesa, bent pirmas dvi savaites reabilitologai galės priimti perpus mažiau pacientų, o kai kurios jų paslaugos ir toliau liks neprieinamos. Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorės Rūtos Pranculienės teigimu, pacientai jų įstaigoje registruojami jau nuo praėjusio ketvirtadienio. Nuo antradienio darbą pradės gydytojai, o nuo trečiadienio bus atnaujinamos ir reabilitacijos procedūros.
„Visi mūsų medicinos darbuotojai jau nuo šeštadienio pradėti testuoti dėl koronaviruso, į darbą galės grįžti tik gavę atsakymą“, – kalbėjo R. Pranculienė.
Ankstesni siuntimai pas reabilitologus nebegalioja – pacientai privalo vėl kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis išrašytų elektroninį siuntimą reabilitacijai.
Anot direktorės, pagal dabar galiojančią tvarką ir saugumo reikalavimus paslaugas bus galima teikti tik tuomet, kai kabinete yra vienas pacientas, nesvarbu, kad viename kabinete trys reabilitacijos vietos. Taip pat pirmas dvi savaites nebus purvo, baseino bei grupinių mankštų procedūrų.
„Vienam pacientui skirti visą baseiną neįmanoma. Bet jeigu viskas vyks taip, kaip dabar, tikimės, kad po poros savaičių galėsime teikti ir šias paslaugas“, – svarsto įstaigos direktorė.
Priims perpus mažiau
Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras planuoja kol kas per dieną priimti iki 39 pacientų – pusė tiek, kiek būdavo iki karantino. Daugiau žmonių priimti fiziškai neįmanoma, mat įstaigai privalu daryti patalpų vėdinimo bei dezinfekavimo pertraukas, taip pat taip sudėlioti vizitus, jog laukiantieji procedūrų galėtų sėdėti bent per metrą vienas nuo kito.
„Galėsime dirbti iki 50 proc. savo pajėgumų – per mėnesį galėdavome priimti apie 1300 pacientų, o dabar 650. Čia tik tie pacientai, kurie pas mus patenka su gydytojo siuntimu, dar kita dalis buvo tie, kurie už paslaugas mokėdavo patys, bet kol kas šių, bent jau pirmas dvi savaites, nepriimsime“, – teigė R. Pranculienė.
Centre apie 20 proc. medicinos personalo sudaro vyresni nei 60-ies metų ar turintieji lėtinių ligų. Visgi dauguma jų pageidavo grįžti į darbą. Tik vienas rizikos grupei priklausantis medikas toliau liks prastovose, už kurias mokama 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Karantino tvarka liks
Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino nuomone, gydymo įstaigos veikiausiai jau niekada nedirbs taip, kaip iki karantino. Koronavirusinė infekcija pakeitė paslaugų teikimą iš esmės.
„Pati ministerija yra nustačiusi taisykles, kaip turime atnaujinti savo veiklą. Keista, kad ji su viena ranka glosto, o kita grūmoja pirštu“, – sakė K. Valantinas.
Sveikatos apsaugos ministerija yra nurodžiusi, kad medicinos įstaigos dabar gali teikti ne daugiau kaip 50 proc. paslaugų. Poliklinikos gydytojas per dieną galėdavo priimti dvi dešimtis pacientų, o dabar – ne daugiau nei dešimt. Šiuo metu kol kas daugiausia priimami šeši.
Dabar paskambinus į poliklinikos registratūrą galima užregistruoti tik nuotolinei sveikatos paslaugai – paskiriamas laikas, kada galima skambinti šeimos gydytojai. Išklausęs paciento nusiskundimus, gydytojas sprendžia, ar reikia žmogui atvykti apžiūrai.
„Sudėti filtrai, kad kuo mažiau pacientų patektų į polikliniką. Didžiausia problema ir žmonių nepasitenkinimas kyla dėl to, kad visi nori, jog gydytojas juos fiziškai apžiūrėtų. Daugelis buvo įpratę prie tokios tvarkos, bet norint suvaldyti virusą reikia, kad kuo mažiau pacientai lankytųsi medicinos įstaigose, juk jos yra padidintos rizikos šaltinis“, – kalbėjo K. Valantinas.
Jo tvirtinimu, anksčiau gydytojai galėdavo per dieną priimti 20 pacientų, bet realiai ateidavo ir trys ar keturios dešimtys. Todėl kartais gydytojai nespėdavo net į tualetą nueiti, dirbdavo nuolatinėje įtampoje. Dabar to nebeliko.
„Karantinas kažkada pasibaigs, bet manau, kad dabartinė tvarka išliks ir toliau. Maždaug 20–30 proc. pacientų būdavo tie, kurie ateidavo „tik pasiklausti“. Dabar pacientai bus priimami tik pagal išankstinę registraciją ir atvykti bus būtina ne anksčiau kaip dešimt minučių iki vizito – kitu atveju, nesvarbu, lis ar snigs, teks laukti lauke“, – pabrėžė poliklinikos direktorius.