Latvijoje gyvenantys lietuvai pasakojo, kad latviai komendanto valandos laikėsi ir ilgojo Naujųjų metų savaitgalio metu, o jos reikalingumą diktavo augantys užsikrėtimų koronavirusu skaičiai.
„Žmonės buvo truputėlį išsigandę, truputėlį nesuprato, kas vyksta, bet labai tiesiogiai ir konkrečiai suprato, kad didėjant sergamumo skaičiams, ta valanda reikalinga. Didelio pasipriešinimo nebuvo ir per visus Naujus metus mes matėme, kad žmonės laikėsi, iki 22 val. tikrai buvo judėjimas, fejerverkai, o po 22 val. buvo žymiai ramiau – tyla, ramybė. Manau, kad priėmė labai supratingai, suvokdami esamą situaciją“, – situaciją kaimyninėje šalyje apibrėžė Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius.
Pasak Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės Jolantos Naglės, daugelis šeimų džiaugėsi galimybe pabūti namuose.
„Kaip niekada socialiniuose tinkluose buvo labai daug nuotraukų, kuriose tik šeimos nariai. Fejerverkus šaudė ir po 22 val., bet jau savo kiemuose. Kiemuose, jei tai asmeninė teritorija, galėjo šaudyti ir 24 val.“, – sakė J. Nagle.
Buvo ir papildomų ribojimų
Šventinio savaitgalio metu kaimyninėje šalyje buvo įvesta ne tik komendanto valanda, bet ir papildomi ribojimai, nukreipti į koronaviruso plitimo stabdymą. R. Žalnierius atkreipė dėmesį, kad latviai įvestų reikalavimų laikėsi. Savaitgalį buvo užfiksuota 3 tūkst. administracinių nusižengimų. Pažeidimų buvo, tačiau, anot jo, jų skaičius nėra labai didelis.
„Iki 18 val. Rygos centre žmonės galėjo vaikščioti, grožėtis pasipuošusiu miestu. Bet 18 val. buvo užgesinamos eglutės, šviesos ir žmonės tai suvokdami patamsyje nevaikščiojo. Dar vienas iš apribojimų buvo, kad visos transporto priemonės nevažinėjo, žmonės netgi negalėjo susisiekti, todėl tiesiog suvokė, kad reikia būti namuose“, – paaiškino Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė pastebėjo, kad ir dienos metu Rygoje buvo labai mažai transporto – gatvėse važinėjo vos keli automobiliai.
Latvių nuotaikos panašios į lietuvių
Tiek J. Nagle, tiek R. Žalnierius tikino, kad latvių nuotaikos, susijusios su antrosios koronaviruso bangos vertinimu ir reakcija į griežtą karantiną, yra labai panašios į Lietuvoje vyraujančias nuotaikas.
„Latvijoje labai panašu, kaip Lietuvoje. Daugeliui tai labai svarbus ir rimtas klausimas. Daugelis tikrai rimtai laikosi visų apribojimų, bet yra ir tokių, kurie apribojimų nepaiso ir už tai gauna įvairias nuobaudas. Per televiziją jau girdėjau, kad ir ligoninės labai perpildytos, kad labai daug sergančiųjų. Situacija labai panaši“, – kalbėjo Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė.
Kaip pasakojo R. Žalnierius dėl karantino režimo nepaisymo dažniausiai paskiriamos administracinės nuobaudos, policija ir kitos tarnybos stengiasi, visų pirma, perspėti, įspėti, o ne bausti gyventojus.
Vis tik pasitaiko ir piniginių baudų. Pavyzdžiui, viena šeima, kuri savo namuose surengė šventinį vakarėlį, kuriame dalyvavo 11 žmonių, sulaukė 2 tūkst. eurų baudos. Kiekvienas šventėje dalyvavęs svečias gavo 500 eurų baudą.
„Žmonės stengiasi, laikosi atstumų, dėvi kaukes. Nėra tiek daug apribojimų, kaip Lietuvoje, lauke mes galime vaikščioti be kaukių“, – kalbėjo jis.
Vyriausybės darbą, pasak Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorės, latviai vertina įvairiai. Šią savaitę taip pat planuojamas dar didesnis karantino režimo sugriežtinimas.
„Kai kurie Vyriausybės darbą kritikuoja. Kai kurie džiaugiasi, kad pas mus dar nėra taip, kaip Lietuvoje. Bet iš tikrųjų Vyriausybė visur ir visada pažymi, kad nėra taip gerai, kaip atrodo – reikia visiems labai saugotis. (..) Kadangi sergamumas nekrenta, o auga, šią savaitę Vyriausybė spręs dėl griežtesnių ribojimų“, – sakė J. Nagle.