Nors dvišaliai santykiai su Rytų kaimyne niekada nebuvo pernelyg šilti, dabar juos apskritai gali sukaustyti politinis šaltis, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuva, laikydamasi bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos, daro pauzę – ir iki šiol itin reti aukštesnio lygio kontaktai bus ribojami. Tiesa, stabdyti bendradarbiavimo ekspertų lygiu, nutraukti ekonominių ryšių kol kas nežadama. Tačiau kai kurie politikai bei politologai neabejoja, kad tam tikrų žygių, atsakydama į prieš ją nukreiptas priemones, čia imsis pati Maskva.
Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, dar anksti svarstyti, kaip keisis dvišaliai Lietuvos ir Rusijos santykiai dėl padėties Ukrainoje. Mat kol kas nežinoma, kaip toliau rutuliosis įvykiai. Jo tikinimu, Lietuva niekada nesiėmė priemonių, galinčių pabloginti dvišalius santykius.
„Šiuo atveju taip pat - mes nedarome nieko, kad juos komplikuotume. Kita vertus, Lietuvos pozicija šios krizės akivaizdoje yra visiems žinoma - ji yra tokia pati kaip ir daugumos ES šalių“, - pažymėjo mūsų šalies diplomatijos vadovas.
L. Linkevičius sakė tikintis, jog ateis laikas, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai bus konstruktyvūs, abipusiškai pagarbūs ir naudingi. Dabar, anot ministro, tvyrant tam tikrai įtampai čia padaryta pauzė. Kaip įšaldyti politiniai ryšiai su Rusija lems kitus, pirmiausia - verslo, santykius? L. Linkevičius kol kas nemato priežasčių, kad jie keistųsi.
„Yra sutartiniai įsipareigojimai, įvairūs prekybiniai ryšiai, ir visa tai kol kas vyksta. Lietuva šiame kontekste nieko neinicijuoja. O kaip elgsis Rusija, reikėtų klausti jų“, - sakė ministras.
Politologo Bernaro Ivanovo teigimu, iki šiol Lietuvos ir Rusijos santykiai rėmėsi geranoriška mūsų valstybės pozicija, kuri buvo paremta ir ekonominiu interesu, tačiau po Ukrainos įvykių jis teigia nematąs Lietuvai galimybių „užimti kokią ypatingą poziciją“, besiskiriančią nuo kitų ES šalių.
