Ji darželių problemą siūlo spręsti pasitelkiant kitų šalių patirtį.
„Senosiose valstybėse dirbančioms šeimos yra paliekama didelė dalis pajamų be mokesčių. Tada tų sutaupytų mokesčių sąskaita tėvai gali pirkti privačias paslaugas – vesti vaikus į privačius darželius“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ ketvirtadienį sakė R. Žemaitė.
Pasak jos, latviai ir estai pasirinkę dar kitą modelį. Jie, R. Žemaitės žiniomis, dalinai kompensuoja privačiuose darželiuose esantiems vaikams paslaugas tada, kai valstybė nebegali suteikti tokių paslaugų.
„Tai reiškia, kad, jeigu, tarkim, 10 kilometrų spinduliu nėra valstybinio darželio, tada valstybė finansuoja pusę sumos privačiame darželyje, ir taip užtikrina tam vaikui galimybę eiti į ugdymosi įstaigą“, - kalbėjo R. Žemaitė.
Pasak jos, mažuose miesteliuose didelė dalis vaikų iš viso neturi galimybių eiti į darželį, nes artimiausias darželis gali būti už 30 kilometrų – tad čia jau skirtumo nėra, ar jų tėvai dirba, ar nedirba.
Nors R. Žemaitė pripažįsta, kad dirbantiems tėvams rasti darželius yra sudėtinga, tačiau, pasak jos, R. Žemaitaičio siūlymas nėra išeitis. „Diskriminacija vienų vaikų kitų vaikų atžvilgiu yra neleistina. Stumdyti pačią problemą viduje yra visiškai nesėkmingas sprendimas, nes reikia rūpintis, kad tų darželių atsirastų ten, kur jų labiausiai reikia, ir jų būtų. Reikia rūpintis kitomis priemonės, o ne atiminėti iš vienų vaikų tam, kad atiduoti kitiems“, - teigė pašnekovė.
Vilniaus problema
Nors visoje Lietuvoje gimstamumas ir mažėja, ir galima būtų skaičiuoti, kad laikui bėgant darželių trūkumo problema išsispręs, R. Žemaitė su tuo nesutinka. „Yra Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų pavyzdys. Vilnius išskirtinis tuo, kad visoje Lietuvoje krentant gimstamumui, Vilniuje jis praktiškai yra stabilus. Tai galima paaiškinti tuo, kad jaunos šeimos važiuoja į didžiuosius miestus ir čia susilaukia vaikų.“ Todėl, jos teigimu, ypač Vilniuje reikia darželių.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ transliaciją žiūrėkite ČIA.