„Maisto produktų kainos auga, jos yra šuoliuojančios. Jeigu pasakė, kad sausio mėnesį infliacija pas mus šiais metais jau yra virš 12 procentų, tai maisto produktai ten užima tikrai nemažą dalį, nes jie auga tikrai virš 12 procentų“, – LNK „Žinioms“ sakė P. Čepkauskas.

Pricer.lt, pasak pašnekovo, analizuoja du krepšelius: pačių pigiausių prekių ir prekinių ženklų.

„Prekinių ženklų krepšelis augo virš 11 proc., pigiausių prekių (…) – 6,5 proc., bet, jeigu pasižiūri pikus, labiausiai brangusias ir labiausiai pigusias prekes, tai vaizdas – liūdnas“, – sakė P. Čepkauskas.

Šio tinklapio analitikai paskaičiavo, kad bulvių kaina, palyginus su praėjusio mėnesio sausio mėnesio ta pačia diena, pabrango 183 procentais. Pats pigiausias saulėgražų aliejus brango beveik 52 proc., paprasta juoda duona – 40 proc., varškė – 35 procentais.

„Pasiėmus visus tuos didėjimus, energetikos, kuro ir maisto, grubiai skaičiuojant, iš šeimos biudžeto kišenės papildomą 100 eurų pasiėmė šildymas, papildomą 100 eurų pasiėmė kuras, ir turbūt 50, o galbūt irgi 100 eurų pasiėmė maistas. Jeigu pas tą šeimą tie 300 eurų priaugo, tai – valio“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Pašnekovas pastebėjo, kad kol kas, palyginus su praėjusiais metais, nekilo kiaulienos kainos.

„Artimiausiu metu, vasario ar kovo mėnesį, prognozės – plius 30 proc. , čia bus dar papildomos eilutės, kur didina kainų krepšelį. Reiškia, prekių krepšelio infliacija tikrai nemažės“, – sakė P. Čepkauskas.

Skaudžiausia – tiems, kas ir taip taupė maistui

Pricer.lt maisto krypties ekspertas aiškino, kad juoda duona brango dėl to, kad brangsta grūdai, rugių derlius buvo mažesnis. Ji brango 50 procentų.

Bulvės nuo 16 centų praėjusiais metais pabrango iki 45 centų.

„Čia irgi susidėjo derlius, nes dabar tos bulvės už 45-49 centus dauguma yra nelietuviškos“, – sakė P. Čepkauskas.

Labiausiai brango, pasak jo, įvairios grūdinės prekės, aliejus.

„Tas žmogus, kuris taupo, kuris maitinosi duona, pienų, – tokiais paprastesniais dalykais, ne mėsa, tai yra skaudžiau, kuris sau leido kiekvieną dieną kepsnį valgyti“, – apibendrino P. Čepkauskas.

Skirtumai tarp kainų Lietuvoje ir Lenkijoje

Pricer.lt analitikai paskaičiavo, kad maisto prekės Lenkijoje anksčiau kainavo vidutiniškai 15 proc. mažiau, dabar – 20 proc. ir daugiau procentų mažiau.

„Jeigu turėtume galvoje, kad pats lenkų gamintojas yra efektyvesnis, tarkime pieno žaliavos užpirkimo kaina pas juos Lenkijoje – kažkur 10 proc. mažesnė negu Lietuvoje, tai dėl atskirų pozicijų, kaip kad mes pažiūrėjome mėsą (kiaulieną), susidaro skirtumai iki 50 procentų“, – sakė P. Čepkauskas.

Jis palygino, kad faršo Lietuvoje iš kumpio, o Lenkijoje – iš mentės, kaina skiriasi 47 procentais. Už 500 gramų pakelį Lenkijoje žmogus sumokėtų 94 euro centus, pas mus 1 eurą 79 centus.

Vištienos kulšelių kilogramas pas mus akcijos metu kainuoja 1 eurą 49 centus. Lenkijoje per akciją – 1 euras 9 centai. Skirtumas yra 27 procentai.

Šoninės gera kaina už kilogramą Lietuvoje – 3 eurai 99 centai. Lenkijoje – 2 eurai 8 centai. Skirtumas yra 48 procentai.

Analizė atlikta tik pagal prekybos centrų leidiniuose pateikiamas kainos.

„Bet žmonės, kurie važiuoja į Lenkiją, jie žino, kur yra bazės, ir jie nusiperka dar pigiau“, – sakė P. Čepkauskas.

Skiriasi ir kuro kainos

Laidos pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvoje apie 20-30 proc. savo mėnesio pajamų išleidžia maistui.

„Jeigu išleistų tik 10 proc. ir tas padidėjimas 20 proc. paverstų į sąnaudas 13 proc. , (žmonės) galėtų laisvai elgtis. Tas patriotizmas išgaruoja, kai skrandis gurgia“, – teigė P. Čepkauskas.

Jis pastebėjo, kad į Lenkiją važiuoja daug pirkėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos, Čekijos.

„Lenkų zloto kursas yra kažkur 5-6 procentus nuvažiavęs žemyn. Plius dar 5 proc. nueina žemyn PVM, plius iš viso tas PVM buvo žemesnis. Tą jie ir mato 30 proc. skirtumą“, – sakė P. Čepkauskas.'

Didžiulis yra ir kuro kainų skirtumas. Benzino kaina Lenkijoje yra apie 1 eurą 13 – 16 centų, priklausomai nuo valiutos kurso keityklose. Skirtumas su kaina Lietuvoje – apie 30 centų.

Patarimai vartotojams

Paprastiems vartotojams, kylant kainoms Lietuvoje, laidos pašnekovas patarė skaičiuoti, lyginti kainas.

„Nereikia mylėti vieno ar kito prekybos centro“, – sakė P. Čepkauskas.

Jis pastebėjo, kad kainos elektroninėse parduotuvėse būna, kad skiriasi su tomis, kurios yra nuėjus fiziškai į prekybos centrą.

„Tas skirtumas yra todėl, kad elektroninės parduotuvės parenka tokį asortimentą, kurį labiau apsimoka pardavinėti. Tiesa, mes jau sausio mėnesį pastebėjome, kad ir internetinės parduotuvės įsivedė žemesnės kainos prekes. Matomai ir turtuoliai irgi taupo“, – sakė P. Čepkauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)