„Respublikos prezidentas iš tiesų atsižvelgė į įstatymo leidybos procedūras Seime, kadangi norint priimti įstatymo projektą ypatingos skubos ar skubos tvarka – yra papildomos sąlygos“, – Eltai teigė A. Kabišaitis.
„Atsižvelgiant į tai, kad įprasta tvarka iki sesijos pabaigos įstatymo priimti nėra galimybės, buvo numatyta spalio 1 dienos data, kad būtų galima tai padaryti nuo rugsėjo 10 d., kai Seimas vėl pradės dirbti“, – pridūrė jis.
Visgi, atkreipia dėmesį prezidento patarėjas, Seimas gali parodyti politinę valią ir įstatymą priimti anksčiau.
„Jeigu Seimas iš tiesų matytų galimybę iki liepos 1 d. dar priimti įstatymą, jis turi visiškas galias pakeisti ir datą. Tai, be jokios abejonės, tai būtų tik sveikintinas dalykas“, – akcentavo jis, pažymėdamas, kad Prezidentūros interesas, jog prokurorų atlyginimų klausimas kuo skubiau būtų išspręstas.
Žemiausios grandies teisėjas uždirbs daugiau nei generalinė prokurorė
A. Kabišaitis atkreipia dėmesį, kad nuo liepos 1 d. teisėjams padidinus atlyginimus, o prokurorų atlyginimams išliekant tokiems patiems, šių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai skirsis ženkliai.
„Nuo liepos 1 dienos generalinio prokuroro darbo užmokestis bus maždaug 400 eurų mažesnis negu žemiausios grandies apylinkės teismo teisėjo. Ir nepriklausomai nuo stažo – kadangi dabartinė generalinė prokurorė turi apie 30 metų darbo stažą. Tuo tarpu apylinkės teisėjas, nepriklausomai nuo darbo stažo, gaus stabilų atlyginimą“, – sakė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas taip pat akcentuoja, kad tiek teisimai, tiek ir prokuratūra yra aprašyti Konstitucijos straipsnyje.
„Prokuratūros funkcijos, kurios numatytos, iš principo yra pagalba teismams, kadangi prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui ir palaiko valstybinį kaltinimą teismuose. Tai funkcijos yra labai svarbios, tuo tarpu atlyginimo dydis iš tikrųjų skirsis labai stipriai“, – teigė jis.
Kyla iššūkiai prisitraukti kvalifikuotus teisininkus
A. Kabišaitis taip pat akcentuoja, kad ši teisėjų ir prokurorų atlyginimų disproporcija gali nulemti, kad kris prokurorų darbo prestižas, bus sunku į instituciją prisitraukti naujus, kvalifikuotus asmenis ir t.t.
„Sumažės jau ir taip pakankamai mažas skaičius į prokuratūrą norinčių ateiti naujų, kvalifikuotų teisininkų“, – akcentavo A. Kabišaitis.
„Antras dalykas – atlyginimas iš tiesų yra tam tikra nepriklausomumo garantija. Žemi atlyginimai visada šią garantiją sumenkina. O taip pat atlyginimai, vis dėlto, yra ir statuso dalis“, – pridūrė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad Prezidentūra įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nuo spalio 1 dienos padidinti prokurorų atlyginimus. Šis įstatymo projektas buvo inicijuotas dėl to, nes Seimo priimtoje Valstybės tarnybos reformoje prokurorų atlyginimų kilimas nebuvo numatytas.
Prezidentūra teigia, kad šiuo projektu siekiama pagerinti prokurorų socialines garantijas, sudaryti teisines sąlygas padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį ir didinti prokurorų profesijos patrauklumą. Pažymima, kad tai galėtų reikšmingai prisidėti, kad prokuratūros sistemoje dirbtų tik aukštos kvalifikacijos pareigūnai.
Siūlomas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų, numatant tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10 proc., lyginant su teisėjų koeficientais.
Projekte atkreipiamas dėmesys, kad siūlomas darbo užmokesčio padidinimo dydis negali ženkliai skirtis nuo teisėjų darbo užmokesčio.
Siūloma nustatyti, kad prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti būtų taikomas 1 785,4 euro siekiantis bazinis dydis.
