Atsakymas, regis, gali pasirodyti akivaizdus: jau gruodžio 29-ąją, po kelerių mėnesių Rusija surengė masinę raketinę ataką: iš sausumos ir bombonešių bei raketnešių pasipylė kruizinės raketos – Ch-101, Ch-55/555, „Kalibr“, balistinės „Iskander“ ir aerobalistinės „Kinžal“, savižudžiai dronai.
Dalis šios ginkluotės arba jų nuolaužos krito į sostinės, kitų didžiųjų šalies miestų gyvenamuosius rajonus, kentėjo ligoninės, mokyklos, kultūros objektai. Atakuoti ne Kyjivo centre esančios Bankovos gatvėje, kur ir aplinkui ją įsikūrę daug vyriausybinių institucijų ir iš kur V. Zelenskis nuo karo pradžios nesyk kreipėsi į ukrainiečius ir sąjungininkus, o atokiau esantys civiliniai objektai.
Atakos pasikartojo dar kelis sykius – virtinė sprogimų drebino Kyjivą sausio 2-ąją, o vaizdai iš nukentėjusių vietų tarsi leido daryti tą pačią išvadą: Rusijos pajėgos arba nesitaiko, arba tyčia taikosi vien tik į civilinius objektus. Taip esą bandoma psichologiškai palaužti Ukrainą, nualinti jos oro gynybą – priversti išeikvoti turimas priemones arba jas sunaikinti.
