Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad šis nutarimas padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.
Konstitucinis Teismas savo nutarime pasisakys dėl ankstesnės Konstitucijos pataisos - 2006 metais priimtų pakeitimų dėl Lietuvos banko - konstitucingumo. Seimas prašė Teismo įvertinti, ar minimas Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimas Konstitucijai neprieštarauja pagal priėmimo tvarką.
Į Konstitucinį Teismą Seimas kreipėsi siekdamas aiškumo dėl šiuo metu dar nepriimtos Konstitucijos 74 straipsnio pataisos, kuri leistų kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims. Kreiptis į KT dėl dar nepriimtos Konstitucijos pataisos Seimas negali, tad išsiaiškinti Konstitucijos keitimo procedūras nusprendė teikdamas paklausimą dėl anksčiau pakeisto straipsnio.
2006 metais priimta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“.
Kreiptis į KT dėl Konstitucijos keitimo procedūrų pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl Konstitucijos projekto koregavimo svarstymo Seime metu. Tokias abejones iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, nes galutinė formuluotė skyrėsi nuo pateiktos iniciatorių.
Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kuris atvertų kelią rinkimuose dalyvauti pašalintiems per apkaltą dėl Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo arba priesaikos sulaužymo. Seime šią savaitę planuotas balsavimas dėl galutinio Konstitucijos pataisos priėmimo, tačiau pačių „tvarkiečių“ prašymu iš darbotvarkės išimtas, nes trūktų pataisai priimti reikalingų 94 balsų.
Konstitucijos pataisai priimti reikia, kad dėl jos Seimas balsuotų du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Per kiekvieną priėmimą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Pagal Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.