Kai kurie tėvai prieš Kalėdas „dirba parengiamąjį darbą“: pasakoja, kad Kalėdų senelis – ne parduotuvė, jo tikslas aplankyti kiekvieną vaiką, o biudžetas – ribotas, todėl negali visiems norintiems dovanoti planšetinių kompiuterių, didžiųjų „Lego“ rinkinių ar brangių telefonų.
Patys Kalėdų seneliai – trečius metus seneliaujantis vilnietis Romas Čivilis ir nuo 1969-ųjų vaikus lankantis Kazimieras iš mažo Aukštaitijos miestelio - dovanų brangumo neakcentavo, tačiau mielai dalijosi ypatingo darbo ypatinga patirtimi.
Stebuklo labiau už vaikus pasiilgę suaugusieji
Kaip pasakojo R. Čivilis, pagal specialybę jis – pedagogas dailės istorikas, tik tiek, kad kurį laiką dirbo Muzikos ir teatro akademijoje bei privačiame teatre, vadybininku.
„Kartą įmonė paprašė vesti renginį darbuotojų mažiesiems - ir man patiko. Atėjęs pamačiau pusšimtį vaikų. Galvojau, nesuvaldysiu, bet labai padėjo Snieguolė: smagiai žaidėme žaidimus, bendravome. Elgiausi kaip standartinis senovinis senelis, o ne Santa Klausas, kuris žongliruoja, rodo pokštus.
Graudinosi BMW vairuotojai
Pasistatęs automobilį Vilniaus senamiesčio prieigose, Romas Čivilis prieš šventes perėjo miesto centrą, vilkėdamas Kalėdų senelio drabužiais. „Ne tiek vaikai, kiek suaugusieji mojavo, pypsėjo važiuodami pro šalį automobiliais. Krūti „bemsų“ vairuotojai pypsino, mojavo. Matyt, tiek tos įtampos, tiek materializmo, kad žmonės kaip niekada išsiilgę stebuklo.“
Pasak R. Čivilio, jei esi Kalėdų senelis, kiekvienam turi parodyti dėmesio: „atsisukdavau, kiekvienam pamojuodavau ir tie suaugę, net žilstelėję žmonės taip pat mojavo“, - negali atsistebėti vilnietis.
Taip eidamas per centrą, senelis sulaukė dar vieno užsakymo: inteligentiškas vyras pakvietė paseneliauti į susitikimą.
Tampė maišą, reikalavo dovanų
„Paprastai žmonės gerai reaguoja į senelį, tačiau kai apie 22 valandą vakaro po renginio pėsčiomis grįžinėjau prie automobilio, patyriau ir patyčių, užgaulių replikų, kad man gerai moka. Lindo, prašinėdami dovanų. Keli vyrukai priėjo ir net tampyti maišą pradėjo. Tačiau tokių tėra tik vienas kitas“, - nenusimena pašaukimą seneliauti atradęs vilnietis.
Po miestą vaikštantis Kalėdų senelis pasijunti lyg politikas: „lyg visi tave pažintų, toks avansu su teigiama aureole“.
Kaip pasikeitė vaikai
Daugiau nei keturis dešimtmečius Kalėdų senelio drabužius apsirengiantis Kazimieras (pavardė redakcijai žinoma – DELFI) pasakoja, jog pastaruoju metu vaikai – visiškai kitokie.
„Kokie laisvi! Nekalbu apie mažiukus iki trejų metų amžiaus – jie ir anksčiau, ir dabar panašūs. Bet vyresni, ypač mokinukai stebina savo atvirumu, laisvai išsako savo norus, fantazijas, mintis“, - džiaugėsi DELFI pašnekovas.
Pasak jo, anksčiau buvo žymiai daugiau susikaustymo, reikėdavo traukti po žodį.
Paklaustas, ar išlaisvėję vaikai neprikrečia Kalėdų seneliui šunybių, didžiulę seneliavimo patirtį turintis Kazimieras sakė, kad ne: „Mes su jais kaip su žmonėmis pasišnekame“.
Kad tilptų į automobilį, pasigamino sudedamą lazdą
„Baisu net sakyti, kiek ta lazda tarnauja – nuo 1969-ųjų seneliauju. Tik vienerius metus praleidau, nes gulėjau ligoninėje. Netgi Sovietinėje armijoje buvau seniu Šalčiu: prašydavo vesti eglutes karininkų vaikams, o paskui – po butus, kartu su „zampolitu“ (kariškiu, atsakingu už politinį ideologinį darbą su kariais – DELFI)“, - prisimindamas juokėsi senelis.
Paklaustas, kuo vaikai džiaugiasi, ar tik brangių dovanų nori, Kazimieras gyrė pastaraisiais metais vaikų kolektyvuose išpopuliarėjusią madą visiems paruošti tokias pat dovanėles.
„Išskirtinumas paprastai tik toks, kad berniukams būna vienokios dovanėlės, o mergaitėms – kitokios, bet nebėra taip, kaip būdavo prieš gerą dešimtmetį – vienam vos ne Kalėdų senelio maišo didumo dovana, o kitam – maišelis saldainių“, - pasidžiaugė senelis.
Ar šiemet bus vaikų ar suaugusių, kuriems Kalėdų senelis visai neatneš dovanų, nes blogai elgėsi? „Ne, Kalėdų senelis atlaidus! Jei ką – avansu“, - juokėsi Kalėdų senelis, be kurio miestelis neįsivaizduoja didžiųjų metų švenčių.
Kalėdų senelius verčia verslininkais
Talentą bendrauti su dideliais ir mažais vaikais turinčio DELFI pašnekovo nuomone, absurdiška, kad dabar jau norime ir Kalėdų senelius paversti verslininkais. „Viską verčiame verslu. Greit ir kaimo pasakorius bus priverstas tapti verslininku. Duobkasiai ir tie jau verslininkai. Nors prie to, ko gero, prieisime“, - apgailestauja senelis.
Tačiau, DELFI pašnekovo nuomone, tada nebelieka nuoširdumo, eina bet kas, bet kur, nepažindami vaikų, nesigilindami į situaciją, nespręsdami problemų.
„Žodžiu, buvo nemaloni situacija ir klasės auklėtoja su tėvais galvojo, ką daryti. Per šių metų eglutę su ta klase kalbėjomės apie rankas ir ką jos gali, pradedant nuo mamos rankų, gyvenimiškų situacijų ir baigiant sudėtų rankų ant krūtinės“, - pasakojo Kalėdų senelis, pridurdamas, kad mokiniai klausėsi išsižioję.
Kalėdų senelis mokykloje – vos ne vienintelis vyras
Galų gale senelis atkreipė dėmesį į tai, kiek belikę vyrų mokyklose. Kai kuriose Kalėdų senelis – vos ne vienintelis vyras, kuris kartą per metus ateina pabendrauti su vaikais.
„Šiuo požiūriu, gal būtų visai gerai ištisus metus per mokyklas keliaujantis Kalėdų senelis“, - juokėsi Kazimieras.
Vakare paskambinęs iš „įvykio vietos“, Kalėdų senelis DELFI papasakojo apie ketvirtaklasę mergaitę, su kuria kalbėjosi. „Sakau jai, tik mokykis, gal ateityje prezidente tapsi. O ji man - kad labiau nori būti veterinare, nes myli gyvuliukus. Be to, būti prezidente labai sunkus darbas ir jai gal nepakaktų žinių“, - pasakojo senelis, stebėdamasis – vos dešimties metų, o jau kritiškai vertina savo gebėjimus, kito žmogaus darbo sudėtingumą.