Juodasis Rusijos scenarijus įgauna pagreitį

Rusijai prognozuojami blogesni laikai nei dabar: šiais metais bendrasis vidaus produktas turėtų susitraukti 5,5 proc., rublis gali dar stipriau nuvertėti, taip pat augs infliacija, mažės gyventojų perkamoji galia.

Taip ekonominę Rusijos ateitį piešia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

„Kalbant apie Rusijos ekonomiką, blogiausia gali laukti ateityje iš tiesų. Mūsų prognozėmis šiemet Rusijos BVP sumažės 5,5 proc. Tą lems jau dabar matomos mažėjančios investicijos, mažėjantis vartojimas, prasti lūkesčiai. Iš tikrųjų situacija nepavydėtina. Taip pat prognozuojame, kad toliau nuvertės Rusijos rublis, tai toliau didins infliaciją, mažins gyventojų perkamąją galią. Prognozės iš tikrųjų nedžiugios ir net 2016 m. atsigavimo tikrai nelaukiame. Dar apie 2 proc. BVP mažės 2016 m. ir atsigavimas būtų sunkiai tikėtinas, nesant labai svarbių struktūrinių reformų, valdymo pakeitimų, nefunkcionuojant teisinei sistemai“, - Prezidentūroje vykusioje konferencijoje apie gyvenimą Rusijos agresijos metu sakė V. Šečkutė.

Lietuvos ekonomika tradiciškai buvo iš dalies priklausoma nuo Rusijos, tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tai yra atplėšus Krymą ir sukėlus hibridinį konfliktą Donbase, Vakarų ir Rusijos santykiai stipriai atvėso. Europos Sąjunga ir JAV Rusijai pritaikė sankcijas, Maskva ėmėsi kontrsankcijų. Šie įvykiai sutapo su stipriu naftos kainos kryčiu tarptautinėse rinkose. Visi šie įvykiai Rusijos ekonomikai sudavė stiprų ekonominį ir finansinį smūgį.

Vakarai tikisi, kad šie procesai atgrasins Rusiją nuo tolesnio karinio konflikto eskalavimo Ukrainoje, bet iki šiol pasiekti rezultatai vertinami nevienareikšmiškai: kol kas Rusija savo kurso Ukrainoje nepakeitė.

Lietuvos verslui – ne taip ir blogai?

V. Šečkutė teigia, kad visi minimi įvykiai turėjo didelės reikšmės Lietuvos eksportui į Rusiją, bet rezultatai nėra drastiški. „Matome, kad dėl krizės Rusijoje Baltijos šalių eksportas šiais metais turės žymiai susitraukti, kadangi ir istoriškai matėme labai didelę koreliaciją tarp Baltijos šalių eksporto į Rusiją ir Rusijos BVP“, - sakė ekonomistė.

Šiais metais Rusijos BVP trauksis apie 5,5 proc., bet dėl rublio nuvertėjimo nominalus susitraukimas eurais sieks apie 20 proc.

„Tai žymus sumažėjimas panašus vos ne į 2009 m.“, - sakė V. Šečkutė.

Estijoje eksportas į Rusiją mažėjo jau pernai pradžioje, Latvijoje ir Lietuvoje ėmė labiau mažėti pirmaisiais šių metų mėnesiais.

„Džiugina tai, kad bendras eksportas Estijoje ir Latvijoje dar išsilaikė, Lietuvoje tik šiek tiek sumažėjo. Tai reiškia, kad įmonės vis dėlto randa tam tikrų alternatyvų Rusijos rinkai ir eksportas auga į kitas rinkas. Bet pasižiūrėjus vien į lietuviškos kilmės prekių Lietuvos eksportą į Rusiją (tai tos prekės, kurios pagamintos Lietuvoje), jis pirmaisiais šių metų mėnesiais traukėsi net 60 proc.“, - sakė V. Šečkutė.

Rusijoje infliacija siekia apie 15 proc., tai turi įtakos gyventojų perkamajai galiai, nes mažina realų atlyginimą, todėl traukiasi mažmeninė prekyba, vartojimas.

Pernai Lietuva eksportavo 21 proc. visų prekių į Rusija, tai buvo didžiausia Lietuvos eksporto rinka. Pirmaisiais šių metų mėnesiais ši dalis sumenko iki 13 proc. Latvijoje ir Estijoje eksporto dalis į Rusiją siekė apie 10 proc., sumažėjo iki 5-7 proc.

Lietuvoje pagamintų prekių, eksportuojamų į Rusiją, dalis pernai siekė 4 proc., šiemet susitraukė iki 2 proc.

„Tai reiškia, jog dauguma Lietuvos gamintojų, išskyrus maisto pramonę, yra saugūs. Ir daugiausia nukenčia transporto ir logistikos sektoriai. Tuo tarpu gamyba yra lokalizuota, problemos lokalizuotos, daugiausia nukenčia transporto ir logistikos sektoriai, kurie pastaruoju metu (bent didelės transporto įmonės) sugebėjo rasti naujų rinkų. Jos sugeba vilkikus perorientuoti į Europos šalis ir taip išvengia žymaus pajamų susitraukimo“, - teigė ekonomistė.

Pasak jos, eksportas mažėjo ir į Baltarusiją, Ukrainą, todėl įmonės pradėjo ieškoti naujų rinkų produkcijai. „Kone aktyviausi buvo pieno gamintojai, ieškantys rinkų, jie žymiai padidino eksporto apimtis į kitas NVS rinkas – Kazachstaną, Uzbekistaną, pradėjo pieno produktų eksportą į Libiją, labai smarkiai išaugo pieno eksportas nuo labai žemos bazės į Saudo Arabiją. Mėsos gamintojai pradėjo eksportuoti savo produkciją į Honkongą, sugebėjo žymiai padidinti į jau esančias rinkas – Lenkiją ir Olandiją. Taigi iš dalies gamintojai sugeba persiorientuoti ir surasti naujų rinkų produkcijai“, - sako V. Šečkutė.

Tačiau tolimosios šalys – Kinija, Indija, Pietryčių Azija – Lietuvos gamintojams lieka gana nepasiekiamos.

V. Šečkutė pabrėžia, kad iš dalies dėl bėdų su Rusija, Lietuvos ekonomika lėtėjo, bet šis sulėtėjimas veikiausiai buvo laikinas, teigia ekonomistė. „Jau kovo mėnesį matėme žymų pramonės produkcijos šoktelėjimą, augimas siekė net 10 proc., pagerėjo pramonės pasitikėjimo rodiklis, įmonės optimistiškiau vertina savo ateitį“, - sako ekonomistė, bet pridūrė, kad Lietuvos BVP šiais metais augs vos 2 proc.