„Dokumentų šūsnies nebuvo, iš esmės tiesiog reikėjo pasakyti valdžiai, kad tu ten gyveni ir kad tu ten gyveni legaliai. Žinoma, jei neklystu, reikėjo parodyti nuomos sutartį, galbūt reikėjo parodyti dokumentus, kad tu jau ten kažkiek dirbai. Įprastai tai būna algalapio pavidalu“, – kalbėjo emigrantas Edvardas Montsvilas.
JK išstojus iš Europos Sąjungos tokius prašymus, leidžiančius toliau gyventi šalyje, turi užpildyti visi į šalį atvykę gyventi iki 2020 m. gruodžio 31-osios.
„Tada gaunamas nuolatinio gyventojo statusas. Tas statusas jiems leidžia jaustis kaip ir Britanijoms piliečiams su visomis teisėmis ir pareigomis. Jie tada gyvena kaip pilnateisiai šios šalies gyventojai“, – sakė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.
Iki registracijos pabaigos liko vos trys dienos.
„Žinojau, kad vis tiek reikės tuos dokumentus susitvarkyti ir tiesiog neatidėliojau. Birželio 30 d. jau yra ta diena, kai reikia būti užsipildžiusiam dokumentus ir jeigu ne, tada žinau, kad svarstys pagal individualius atvejus. Geriau anksčiau negu vėliau“, – tikino E. Montsvilas.
Seimo narė, buvusi JK lietuvių bendruomenės Dalia Asanavičiūtė sako, kad Europos Sąjungos piliečiai tiesiog užgulė sistemas.
„Vyriausybinės įstaigos, kurios tikrina kiekvieną aplikaciją, iš tikrųjų, pergyvena, kad tai užtruks labai ilgai. Ir taip jau užtrukdavo kelis mėnesius arba nuo mėnesio iki pusės metų statuso tvirtinimas, todėl dabar dėl didelių srautų tikrai ilgai“, – aiškino ji.
Paskutiniais duomenimis, JK jau sulaukė daugiau kaip pusšešto milijono registracijos prašymų. Iš jų išnagrinėta daugiau kaip 5 mln. Kai kuriems asmenims procedūra būna paprastesnė, mat seniai gyvenančių žmonių duomenys jau matomi informacinėse sistemose. Tačiau tiems, kam reikia dokumentų, sudėtingiau, o ypač dirbusiems nelegaliai.
„Toks legalus būdas pasilikti darbščius ir nešančius naudą valstybei žmones. Bet Britanija visada pasižymėjo tolerantiškumu.“
Vykstant registracijai pačius britus nustebino lietuvių skaičiai. Iki šiol buvo manoma, kad JK gyvena apie 150 tūkst. lietuvių, tačiau vien iki kovo 31 d. registracijos prašymus pateikė beveik 250 tūkst. tautiečių.
„Kadangi Europos Sąjunga, neprivaloma buvo registruotis, todėl ta statistika nebuvo iki galo tiksli. Dabar turime daug tikslesnius skaičius, bet aš manau, kad jų yra dar šiek tiek daugiau, nes kažkas nespės, kažkas negali, todėl rizikuos ir liks“, – komentavo D. Asanavičiūtė.
Nors pastaruoju metu imigracija Lietuvoje buvo didesnė nei emigracija, tačiau pandemijai slopstant, atsivėrus valstybėms, emigracija vėl ima didėti. Visgi manoma, kad Britanijoje vykstanti emigracija šių skaičių stipriai nepakeis.
