Delfi kalbintas V. Rakutis tikino, jog poreikis įsteigti Respublikonų bendriją atsirado matant, kaip skirtingai partiečiai dėl klausimų balsuoja Seime. O taip pat, anot jo, siekiant išgryninti partijos idėją.

„Pagal partijos statutą numatyta, kad tokios bendrijos gali būti. Jos įteisinamos tada, kada surenka šimtą parašų. Yra dabar bendrijų pas mus tokių keletas: Krikščionių demokratų bendrija, Tremtinių, anksčiau buvo ir Tautininkų, bet jau nebėra, galima sakyti.

Čia – ne revoliucija. Čia yra bandymas šiek tiek išgryninti partijos idėją ir, kadangi Tėvynės sąjunga yra grupių sąjunga, bandome, kad ta aiški dešiniųjų pažiūrų grupė atsirastų. Faktiškai ji yra, mes, kai būnam Seime, jaučiam, kad ji yra, tik nebuvo tai niekaip įvardyta“, – dėstė politikas.

Rakutis: žmonės balsuoja už konservatorius, o gauna kitką


„Partija yra dešinioji, vadinasi konservatoriais, tai ji tokia turi būti. Jei joje nėra žmonių, kurie tam atstovauja, tai čia yra žmonių apgaudinėjamas. Jie balsuoja už vieną, gauna kitą“, – pridūrė V. Rakutis.

Dėl bendrijos pavadinimo, pasak jo, teko pasukti galvą.

„Niekas nesako, kad kiti čia blogi ir kokie nors netikri, dėl to ir pavadinimą buvo sunku rasti, nenorint pabrėžti šitos ypatybės. Radom pavadinimą „Respublikonai“, nes ieškojom idėjos, kuri tinkamai pristatytų tą konservatyvųjį sparną. Žodis „konservatoriai“ vis tiek būtų tinkamesnis, bet negalim jo pasisavinti ir pasivadinti kokiais „tikraisiais konservatoriais“. Sakom, kad tai būtų blogai. Mes neieškom konflikto, ieškom susibūrimo, kuris leistų pristatyti savo idėjas ir tinkamai pristatyti Seime“, – dėstė Seimo narys.

Jis pasakojo, kad prasidėjus rudeniui ir naujam politiniam sezonui bus aktyviau ieškoma bendrijos šalininkų, ją bus bandoma įsteigti oficialiai.

„Kai surinksim šimtą parašų, tada jau kreipsimės į partijos, turbūt, tarybą ir žiūrėsim, kaip pritars tam reikalui. Bet tokios konsultacijos vyksta, čia nėra taip, kad mes pastatom prieš įvykusį faktą. Informavom, kad tokius dalykus darom. Ir Krikščionys demokratai išreiškė abejonių, ar čia nebus skaldymas, bet nėra čia jokio skaldymo. Tik mūsų interesų laukas žymiai platesnis negu Krikščionių demokratų, kurie daugiausia koncentruojasi į šeimos reikalus. Mes, aišku, šiuo atveju laikysime bendrą frontą“, – tęsė V. Rakutis.

Bendrija, anot jo, bandytų daryti įtaką ir pačios partijos doktrinai, kuri, politiko matymu, yra išplaukusi.

„Mums labiau rūpi ne tik pabrėžti skirtybes, bet iš viso turinio įdėti daugiau. Pas mus išvis politiniam pasauly turinio yra labai mažai visose partijose, neišskiriant mūsų partijos. Nelabai aišku, kuo vienos nuo kitų jos skiriasi“, – dėstė V. Rakutis.

Saudargas: esame pratę prie skirtybių


Taip pat, pasak jo, bendrija siektų puoselėti bendruomenes, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų, kad inteligentai būtų pasiruošę ir jaustų atsakomybę dirbti valstybei, siektų kalbėti apie santykį su Dievu, su tauta.

Idėja sukurti vidinį konservatorių partijos darinį, anot V. Rakučio, kilo jam ir kolegai partijoje A. Ažubaliui:

„Čia mūsų dviejų idėja. Turbūt, pirmais Seimo mėnesiais mes pradėjom kalbėti, kad nesijaučiame Seime gerai, kad nematome to, ko mums reikia, – stiprios, vertybinės politikos ir kartu nukreiptos į realią veiklą.“

Delfi kalbintas konservatorių pirmininko pavaduotojas, Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos pirmininkas Paulius Saudargas aiškino, jog partija yra atvira žmonės, norintiems burtis į grupes.

Arvydas Pocius, Paulius Saudargas

„Viduje partijos yra įvairių bendrijų, bendruomenių. Yra jaunimo bendruomenė, moterų, yra Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, Tautininkų. Yra mūsų Krikščionių demokratų bendrija. Tai, jeigu žmonės turi kokių nors idėjų, nori jas kartu realizuoti, diskutuoti, tai mūsų skėtinė, didelė partija yra atvira įvairioms grupėms“, – komentavo P. Saudargas.

Kuriantis naujoms bendrijoms susiskaldymo partijoje, jo įsitikinimu, daugiau neatsiras.

„Mes esame prie to įpratę. Visi, visas pasaulis mus bando skaldyti, kad čia du sparnai, įvairios bendruomenės, bendrijos, bet kaip mes esam, taip ir esam“, – tikino politikas.

Kalpokas: bėgti nelabai yra kur, tai kas lieka


Su tuo, kad konservatorių partija itin marga, sutiko ir Delfi kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Ignas Kalpokas. Jo manymu, mažiau liberaliems konservatoriams partijos vadovybės laikysena įvairiais klausimais gali būti (ir yra) nepriimtina, dėl to tie mažiau liberalūs gali siekti išsiskirti rinkėjų akyse ir imtis atitinkamų veiksmų.

„Galbūt kai kuriems labiau tradiciškai mąstantiems partijos atstovams tokia progresyvesnė dabartinės vadovybės politika nėra labai prie širdies. Kai kada, galbūt, tie krikščionys demokratai partijoje yra matomi kaip šiek tiek nuolaidžiaujantys esamai partijos vadovybei ir čia gal toks alternatyvus konservatyviųjų konservatorių darinys galėtų būti, kuris nariams suteiktų pasiteisinimą prieš rinkėjus, – ar tai būtų vienmandatės, ar tai būtų reitingavimas.

Vis tiek visi galvoja, kad mandatų po kitų Seimo rinkimų bus mažiau, ir [mąstoma], kaip čia reikia įsisprausti į tą mažesnį mandatų skaičių, kaip pasirodyti teisesniems už dabartinę partijos vadovybę kai kurių rinkėjų akyse“, – kalbėjo I. Kalpokas.

Ar, įsikūrus Respublikonų bendrijai, rizika, kad konservatorių partija ateityje suskils, neišaugs?

Ignas Kalpokas

I. Kalpokas svarstė, kad ne: esą greičiausiai visi partijoje supranta, kad atskirai būtų silpnesni.

„Apie galimus skilimus konservatorių partijoje periodiškai yra kalbama, paskui vėl nutylama, vėl kalbama ir vėl nutylama. Bet jie paskutiniais keliais dešimtmečiais kaip neskyla, taip neskyla. Ko gero, visi puikiai supranta, kad atskirai yra silpnesni. Ir kiek tų nubyrėjimų buvo, kiek buvo partijų, kurios pretendavo į dešinesnį konservatorių elektoratą; galima prisiminti Krikščionių partiją, kur taip pat buvo buvusių konservatorių partijos atstovų – niekas didelės sėkmės nesulaukė.

Čia, ko gero, labiau bandoma išsiskirti neperžengiant esamos organizacijos rėmų suprantant, kad bėgti nelabai yra kur. Tai reikia atlikti tokį pozavimą prieš rinkėjus“, – apibendrino politologas.

Turi kvotas rinkimų sąrašuose ir valdymo organuose


Šiuo metu konservatorių partijoje veikia vienintelė bendrija – Lietuvos krikščionys demokratai. Bendrija gali rengti ir teikti pasiūlymus konservatorių programiniams ir politikos dokumentams, frakcijos Seime teikiamiems įstatymų projektams, pati inicijuoti partijos dokumentų projektus.

Bendrija taip pat turi teisę konservatorių taryboje ir suvažiavime reikšti atskirąją nuomonę dėl veiksmų, priimtų programinių dokumentų ar partijos organų politinių sprendimų, kurie buvo priimti neatsižvelgus į bendrijos siūlymus ar neatitinka bendrijos vertybinių nuostatų, turi teisę priimti rezoliucijas, bendrija paprastai turi konservatorių tarybos nustatytas kvotas rinkimų sąrašuose ir valdymo organuose.

Bendrijos pirmininko teikiami klausimai privalomai įtraukiami į partijos tarybos ir prezidiumo posėdžių darbotvarkes.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)