Lenkų istorinėje sąmonėje susiformavo kategoriškas Jonušo Radvilos įvaizdis. Į Kėdainius atvykstantys lenkai neretai ieško ne istorinio veikėjo, o išdaviko kapavietės, kuris sunkiu valstybei metu ryžosi priimti itin sudėtingą ir kontroversišką sprendimą.

1655 metų vasarą ir rudenį, kuomet Lenkijos Karalystę skersai išilgai trypė švedų kareivių auliniai, Jonušas Radvila, spalio 20 d., Kėdainiuose pasirašė išdavikišką sutartį su švedais. Šitaip jis nutraukė beveik šimtmetį trunkančią šventą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės uniją su Lenkijos Karūna.

Tačiau ar negalėjo bendros lietuvių ir lenkų pajėgos atlaikyti švedų puolimų? Galbūt, tačiau nusilpimu nusprendė pasinaudoti ir Rusijos caras ėmęs puldinėti Abiejų Tautų Respubliką. „Patirti pralaimėjimai ne tik pilių ar miestų gynybose, bet ir atviruose mūšiuose. Sakoma, kad rusai tada įveikė ir atviro mūšio kompleksą“, - pasakos istorikas Gintautas Sliesoriūnas.

Lietuvių iniciatyva nutraukti Uniją iki šiol lenkų istorinėje sąmonėje suvokiama kaip didžiulė Jonušo Radvilos išdavystė. Tačiau krizė buvo įveikta, o šiandien belieka tik svarstyti – o kas, jeigu Kėdainių sutarties nebūtų buvusios?

Kitoje laidos dalyje žengsime į sudėtingą pokario laikotarpį. Po Josifo Stalino mirties režimas siekė likviduoti režimo priešininkus užsienyje. Tarp tokių buvo ir pasmerktasis septynetas - žinomi tarpukario Lietuvos intelektualai, politikos veikėjai, kuriuos likimas nubloškė į užsienį. Likvidacijai buvo pasitelkti keli patikimi agentai.

Tarp agentų buvo ir Rudolfas Ottingas – vokietis, kuris karo metais pateko į sovietų nelaisvę. Sovietai šią situaciją išnaudojo, todėl Rudolfui buvo siūlyta rinktis – šnipinėti sovietams apie partizaninį pogrindį, į kurį šis bus infiltruotas, arba keliauti į lagerį. Žinoma, pirmasis variantas atrodė „patrauklesnis“.

Sėkminga veikla partizaniniame pogrindyje R. Ottingui lėmė spartų kilimą karjeros laiptais – juo buvo pasitikima, skiriamos specialios užduotys. Būtent jis turėjo būti perkeltas į Rytų Vokietiją ir užsiimti pasmerktojo septyneto verbavimu. Tačiau savo tėvynėje šnipas ėmė ir pasielgė kiek netikėtai. Šios sudėtingos operacijos atomazgos paslaptis atskleisime laidoje.
Į intelektualų iššūkį šį kartą pakvietėme žinomą politiką Mečį Laurinkų. Nuotaikingoje klausimų – atsakymų serijoje netrūks įdomių interpretacijų bei originalių atsakymų.

„Istorijos detektyvai“ – antradienį 22:30 val. per LRT televiziją.