Už tai numatančią rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“, kurią Seimo Ateities komiteto vardu pateikė jo pirmininkas Raimundas Lopata, ketvirtadienį balsavo 75 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
Priimtoje rezoliucijoje Vyriausybei pasiūlyta institucionalizuoti demografijos politikos įgyvendinimą, paskiriant įgaliotą specialųjį pareigūną (įkuriant biurą, agentūrą) prie Vyriausybės.
Šiam pareigūnui kaip atskirą klausimą, reikalaujantį ypatingos skubos sprendimų, pasiūlyta priskirti naujai atvykusių užsienio šalių piliečių, ypač ukrainiečių, baltarusių, rusų, integracijos priemonių programos parengimo ir jos įgyvendinimo koordinavimą, pirmiausia suteikiant šiems užsieniečiams galimybę nemokamai išmokti lietuvių kalbos pagrindų.
Politikai rezoliucijoje pripažino, kad „dabartinė šalies demografinė politika yra nenuosekli, stokojanti ilgalaikės perspektyvos ir globalaus konteksto, o iki šiol tris dešimtmečius taikytos neigiamų demografinių tendencijų valdymo priemonės yra nepakankamos“.
Anot rezoliucijos, stokojama pozityvios šalies demografinės raidos vizijos – „net ateities demografijos valdymo siūlymuose dominuoja pesimistinė ir realistinė kryptis, kad nieko padaryti nebegalima, neva tenka su tuo susitaikyti ir prisitaikyti prie gyvenimo vis mažėjančioje Lietuvoje“.
Todėl Seimas, priėmęs Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos pristatytą dokumentą, nutarė išreikšti tvirtą politinę poziciją dėl esminių Lietuvos demografinės politikos siekių ir visuomenės raidos ateities.
Parlamentarai savo dokumente atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 1992 m. (3,7 mln. gyventojų) iki 2022 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo ketvirtadaliu, arba beveik milijonu gyventojų, tai yra daugiau, negu šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.
Taip pat nurodomas tikslas: iki 2050–2060 m. šalyje atkurti buvusią gyventojų populiaciją ir pripažinti „tautos depopuliaciją strategine, ilgalaike, visų valdžios institucijų nuolatinio dėmesio reikalaujančia problema“.
„Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis negu ES vidurkis; Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad, jeigu niekas iš esmės nepasikeis, 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln., o 2045 m. – 2 mln. gyventojų“,- rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į pavojingas demografines tendencijas.
