VRK dar iki politinės kampanijos pradžios sulaukė demokratų partijos užklausos, ar G. Jeglinskas, kuris 2020–2022 metais ėjo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas, atitinka vieną iš kandidatams prezidentus keliamų sąlygų – būti ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenus Lietuvoje, atsakyme Delfi nurodė VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, taigi, trejų metų laikotarpis skaičiuojamas iki šios dienos.
VRK: šiuo metu dokumentai nagrinėjami
L. Petronienė teigė, kad vėliau, jau prasidėjus prezidento rinkimų kampanijai ir kampanijos dalyvių registracijai, pati komisija raštu kreipėsi į G. Jeglinską ir partiją, „paminėdama Konstitucijos ir Rinkimų kodekso kandidatams keliamus reikalavimus, registravimo procedūras ir terminus“.
„Taip pat minėtame rašte, atsižvelgdama į anksčiau partijos keltus klausimus, susijusius su sėslumo reikalavimu kandidatams, VRK kreipėsi į pretendentą į kandidatus, siūlydama anksčiau nei Rinkimų kodekse numatytais terminais pateikti, jo manymu, šiam vertinimui reikšmingos informacijos“, – pridūrė VRK pirmininkė.
Ji paminėjo, kad atsakymą su pridėtais dokumentais G. Jeglinskas jau pateikė.
„Šiuo metu jo atsiųsti dokumentai yra nagrinėjami“, – komentavo L. Petronienė.
Tai, ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, galutinai paaiškės balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus rinkėjų parašus.
„Atlikusi pareiškinių dokumentų ir rinkėjų parašų patikrinimą VRK spręs, ar kandidatas atitinka jam keliamus reikalavimus. Tai bus padaryta ne vėliau kaip iki balandžio 11 dienos. Likus mėnesiui iki rinkimų dienos VRK registruoti asmenys įgaus oficialų kandidato statusą“, – paaiškino VRK pirmininkė.
Delfi VRK taip pat teiravosi, kaip kandidatui įrodyti, kad jis gyveno Lietuvoje, kokius duomenis, šiuo atveju G. Jeglinskas, turi pateikti, ar asmuo turi įrodyti, kad pastaruosius trejus metus buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė tiesiai į šiuos klausimus neatsakė.
„Atitikimas įstatyme numatytam trejų metų sėslumo kriterijui, tikrinamas pagal Lietuvos gyventojų registro duomenis, kandidato pateiktus dokumentus, taip pat, prireikus, Vyriausioji rinkimų komisija gali kreiptis į kitas institucijas“, – atsakyme išdėstė ji.
Jeglinskas: realus gyvenimas vyko Lietuvoje
Delfi penktadienį bandė susisiekti su G. Jeglinsku, bet to padaryti nepavyko. Jo atstovė Karolina Barišauskienė pateikė atsakymą raštu.
Komentare kandidatas pripažino, kad ketverius metus iki 2022 metų spalio 20-osios nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau tikino, kad buvo „susisaistęs su Lietuva tiek ekonominiais, tiek socialiniais saitais, realus gyvenimas vyko būtent čia“.
„Šiuo metu VRK vertina mano galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose. Tokia situacija susiklostė, nes nuo 2019 m. spalio 19 dienos iki 2022 m. spalio 20 dienos dirbau NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir nebuvau deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje.
VRK remiasi Lietuvos Konstitucija, kurioje fiksuota, kad „prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3-ejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje“.
Atkreipsiu dėmesį, kad nuolatinė gyvenamoji vieta Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, kuri yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
Nepaisant to, kad dirbdamas NATO gyvenamosios vietos nebuvau deklaravęs Lietuvoje, tačiau buvau susisaistęs su Lietuva tiek ekonominiais, tiek socialiniais saitais, realus gyvenimas vyko būtent čia. Čia gyveno ir gyvena mano šeima, tiek mano trys sūnūs, tiek mama.
Visą tą laiką Lietuvoje mokėjau mokesčius, apsipirkinėjau parduotuvėse, vaistinėse, sudarinėjau sutartis su bankais ir pan. Visas laisvas laikas nuo darbo NATO buvo praleidžiamas būtent Lietuvoje. Dažnai grįždavau ir leisdavau laiką su vaikais, rūpinausi savo vieniša mama.
Visi tą patvirtinantys dokumentai VRK yra pateikti“, – dėstė G. Jeglinskas.
Tikriausiai, anot jo, „tokio skaidrumo nėra parodęs nė vienas kandidatas Lietuvos istorijoje“.
G. Jeglinskas komentare taip pat pažymėjo, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, pakeitusiais gyvenamąją vietą nelaikomi užsienyje dirbantys diplomatai ir tarptautinėse organizacijose dirbantys asmenys.
„Tikiu, kad mano pateikti akivaizdūs įrodymai ir darbas NATO – tarptautinėje organizacijoje, VRK pasirodys kaip reikšmingos aplinkybės. Norisi tikėti, kad Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinti principai bus įvertinti atsižvelgiant į realybę, o ne į galimą politinį spaudimą, – reiškė viltį kandidatas. – O dabar laukiame atsakymo, bendrauju su žmonėmis ir pateikiu jiems savo siūlomą kelią Lietuvai.“
Skvernelis: blogiausiu atveju teisimės
Penktadienį Delfi kalbintas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino, jog partija, prieš keldama į prezidentus G. Jeglinską, įsivertino, ar jis galės kandidatuoti. Pasak S. Skvernelio, nebuvo abejonių, kad negalės.
„Mes neabejojom, kad nė aiškintis nereiks. Viskas ir taip yra aišku. Gyvenamoji vieta ir ryšys su valstybe nenusakomas deklaravimu. Tai žmogus, kuris turėjo čia nekilnojamą turtą, ir tebeturi, šeimą, vaikus, kuris čia gyveno, bet dirbo Briuselyje <...>.
Jis neišvažiavo, jis atliko tokią pat misiją kaip ir ponia D. Grybauskaitė ar ponas V. P. Andriukaitis. Jiems yra pritaikyta išimtis, nes juos Lietuva delegavo. Bet G. Jeglinskas irgi išvažiavo į NATO vadovybę su mūsų Vyriausybės rekomendacijomis. O dabar gaunasi paradoksas, kad žmogui, tame tarpe atstovavusiam ir Lietuvai NATO vadovybėje, tai yra kliuvinys dalyvauti prezidento rinkimuose. Čia tiesiog Kremliaus dovana“, – kalbėjo politikas.
Jis reiškė viltį, kad šioje situacijoje nugalės ne tik „sveikas protas“, bet ir teisė. O jei ne, tuomet, pasak S. Skvernelio, bus kreiptasi į teismą.
„Blogiausiu atveju belieka teismas. Jeigu bus neregistruota, mes išnaudosim visas teisinės valstybės numatytas galimybes. Ir teismą, ir šitą žinią turėsim pasiųsti europinei bendruomenei, – pabrėžė S. Skvernelis. – Skambėtų tokia žinia: žmogus už tai, kad dirbo NATO vadovybėje, jam užkirstas kelias netgi kandidatuoti. Čia tampa panašu į Baltarusiją, Rusiją, ten irgi kandidatų neprileidžia net prie kandidatavimo.“
Panašių bėdų turėjo ir Adamkus
Kadaise panašių bėdų kaip ir G. Jeglinskas dėl tos pačios Konstitucijos nuostatos turėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Dėl to jis teisėsi su VRK.
1997 metų spalio 5 dieną VRK buvo nusprendusi, kad V. Adamkaus pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje. V. Adamkus šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Tarp teismui pateiktų įrodymų V. Adamkus pateikė pažymą, kad trejus metus buvo registruotas Šiauliuose. Dėl to ši byla praminta „šlepečių byla“.
1997 metų spalio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikino VRK sprendimą neregistruoti JAV ir Lietuvos pilietybes turėjusio V. Adamkaus kandidatu į prezidentus.
1997-ųjų gruodį įvyko rinkimai, V. Adamkus juos laimėjo.
