Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad V. Ivanovas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose sausio 24 dieną buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis prašė panaikinti Migracijos departamento pernai lapkričio 7 dieną priimtą sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamento sprendimą gavo šiemet, sausio 13 d., todėl nepraleido termino paduoti skundą dėl sprendimo panaikinimo. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai vasario 1 dienos nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus sumokėtą 30 eurų žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė duomenis, jog Migracijos departamentas, atsakydamas į jo 2023 m. gruodžio 20 d. prašymą, 2024 m. sausio 9 d. išsiuntė pareiškėjui ginčijamą sprendimą, kuris jam įteiktas 2024 m. sausio 13 d.

Tačiau iš byloje Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatyta, jog departamento pernai lapkričio 7 dienos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jau kitą dieną, lapkričio 8-ąją, Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu.

Migracijos departamentas taip pat paaiškino, jog užsienietis 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę, kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis vienu elektroniniu paštu, todėl paprašė sprendimą siųsti kitu elektroniniu paštu.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjui apie skundžiamą sprendimą buvo žinoma jau nuo 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik kitų metų sausio 24 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas pats skunde nurodė, jog vyko į Migracijos departamentą į apklausas, žinojo, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui.

2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentas gavo VSD raštą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

„Pareiškėjas žinojo, jog bus priimtas sprendimas, nurodė savo elektroninio pašto adresą, kurį vėliau patikslino, įteikdamas Migracijos departamentui vizitinę kortelę. Išrašas ir Lietuvos migracijos informacinės sistemos patvirtina, jog sprendimas buvo išsiųstas nurodytais elektroniniais adresais, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą“, – paskelbė Regionų administracinio teismo Kauno rūmai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Teismas akcentavo, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Savo ruožtu teismas pareiškėjui išaiškino, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
Šiam teismo sprendimui pritarė ir V. Ivanovo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

„Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, dėl to sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto priimtoje nutartyje.

Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – VSD, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

ELTA primena, kad V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo.

Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje, kuri buvo transliuota pernai.

Migracijos departamentas yra skelbęs, kad tuo atveju, jeigu sprendimas panaikinti V. Ivanovui leidimą įsiteisėtų nesibaigus baudžiamajam procesui, jis privalėtų likti Lietuvoje, kol šis tęsis, jam bus skirtos kardomosios priemonės. Tačiau teismui pasibaigus ir įsiteisėjus sprendimui, jis privalės išvykti. V. Ivanovo. K. Juraičio ir E. Švenčionienės byloje teismas dabar apklausia liudytojus.

1997-ųjų liepą V. Ivanovas buvo nuteistas kalėti vienus metus už žuvusiųjų per 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. V. Ivanovas tada tvirtino, kad visos aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje nenužudė nė vieno laisvės gynėjo.

Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos.

2007 m. Rusijos pilietis įsivėlė į incidentą su radijo ir televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku, V. Ivanovas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, o 2013 m. vyrui skirta bauda už buvusio SSRS vadovo Josifo Stalino portreto demonstravimą Antakalnio kapinėse minint pergalės prieš fašizmą dieną.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)