JAV prezidentas: į Baltijos šalis siunčiame papildomų amerikiečių dalinių

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pažadėjo pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis, aštrėjant krizei po Rusijos sprendimo pripažinti separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir Maskvai delsiant išvesti pajėgas iš Baltarusijos.

„Mes ir toliau sustiprinsime savo NATO sąjungininkus. Šiandien įsakiau papildomus pajėgų ir įrangos perkėlimus į Estiją, Latviją ir Lietuvą, atsakant į Rusijos pripažinimą, kad ji neketina atitraukti pajėgų iš Baltarusijos“, – pareiškė J. Bidenas.

„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis.

Ši griežtesnė žinia buvo paskelbta reaguojant į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pirmadienį priimtą sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įkurtų dviejų prokremliškų separatistinių liaudies respublikų nepriklausomybę ir Maskvos ketinimus dislokuoti pajėgas tose teritorijose.

J. Bidenas sakė, kad šie žingsniai reiškia, jog Rusija pradeda veržtis į Ukrainą ir kad planuojama užimti didesnes teritorijas, nei buvo galima spręsti iš ankstesnių pareiškimų.

„Tai yra Rusijos invazijos Ukrainoje pradžia, – kalbėjo JAV lyderis. – Jis kuria pagrindą užimti jėga daugiau teritorijos.“

Jis pažymėjo, kad tai yra gynybiniai veiksmai ir JAV nesiekia kariauti su Rusija, bet nori pasiųsti „nesupainiojamą žinutę, kad JAV gins kiekvieną colį NATO teritorijos“.

Šaltiniai: siunčia tūkstantį karių ir moderniausius orlaivius

Pasirodžius informacijai apie papildomus JAV pajėgumus, kurie bus permesti į Baltijos šalis, greitai pasirodė ir šaltinių informaciją apie tai, kokias pajėgas siunčia amerikiečiai. Anot Pentagone dirbančios korespondentės Carlos Babb, į Baltijos šalis siunčiama apie 1 tūkst. JAV karių, dauguma jų iš Italijos.

„Politico“ rašantis Paulas McLeary, remdamasis šaltinių informacija, pranešė, kad išties apie 800 amerikiečių karių kaip ir 2014-aisiais Baltijos šalis sustiprins atvykę iš Italijos, netoli Vičencos dislokuotos JAV 173-osios desantininkų brigados.

Be to, iš Vokietijos į Baltijos šalis bus permesti 8 papildomi naikintuvai, kurie sustiprins ir taip sustiprintą NATO oro policijos misiją.

Šiuo metu Vokietijoje, Spangdahlemo bazėje kaip tik yra į Europą perkelti JAV karinių oro pajėgų 34-osios eskadrilės naikintuvai „F-35A“. Tai yra moderniausi 5-os kartos naikintuvai, kurie skraido JAV karinėse oro pajėgose. Galiausiai pranešama, kad į Baltijos šalis iš Vokietijos taip pat bus perkelta apie 20 atakos sraigtasparnių „Apache“.

Paskelbė naujų sankcijų Rusijai

JAV prezidentas antradienį paskelbė naujų sankcijų Rusijai „pirmąjį paketą“, įskaitant pastangas atkirsti šią šalį nuo tarptautinių finansų, ir pabrėžė, kad tai yra atsakas į Maskvos pradedamą invaziją Ukrainoje.

„Realizuosime sankcijas Rusijos valstybės skolai. Tai reiškia, kad atkirtome Rusijos vyriausybę nuo Vakarų finansavimo“, – nurodė J. Bidenas.

JAV lyderis pridūrė, kad sankcijos taip pat bus nutaikytos į Rusijos finansų institucijas ir „elitą“.

„Jie dalijasi Kremliaus politikos korupciniu pelnu ir turėtų taip pat dalytis skausmu“, – pabrėžė jis.

J. Bidenas pagrasino, kad JAV ir jų sąjungininkės imsis griežtesnių priemonių, jeigu „Rusija tęs savo agresiją“.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Europos Sąjungai pristačius savo naujų sankcijų pirmąjį paketą, Vakarų šalims koordinuojant pastangas spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

J. Bidenas sakė, kad atsakomosios priemonės „glaudžiai derinamos su mūsų sąjungininkais ir partneriais“.

„Mes toliau eskaluosime, jeigu eskaluos Rusija“, – pridūrė jis.

Tačiau Vašingtono atsakas atrodo esantis mažesnio masto negu ES, ir ne toks platus, kaip kai kurie prognozavo.

J. Bidenas paskelbė „visiškai blokuojančias sankcijas“ Rusijos bankui VEB ir „kariniam bankui“. Tikėtina, kad bus įšaldyti šių subjektų aktyvai, esantys JAV jurisdikcijoje; jiems taip pat tikriausiai bus uždrausta naudotis JAV finansine sistema.

Tačiau šios priemonės bus taikomos mažesniam nei tikėtasi skaičiui finansinių institucijų, taip pat neatrodo, kad ketinama atsieti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

J. Bidenas taip pat nieko neminėjo apie eksporto kontrolės priemones, galinčias atkirsti Rusijos įmones nuo modernių technologijų ir programinės įrangos. Analitikai anksčiau prognozavo, kad Vašingtonas gali ryžtis tokiems žingsniams.

J. Bidenas taip pat tvirtino, kad JAV toliau teiks gynybinę ginkluotę Ukrainai.

Visgi JAV prezidentas sakė, kad diplomatija vis dar gali sustabdyti krizės, vienos giliausių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, aštrėjimą.

„Nėra jokių abejonių, kad Rusija yra agresorė, todėl mes atviromis akimis žiūrime į iššūkius, su kuriais susiduriame“, – sakė J. Bidenas.

„Nepaisant to, vis dar esama laiko išvengti paties blogiausio scenarijaus, kuris atneštų neapsakomas kančias milijonams žmonių“, – pridūrė jis.

Į šią naujieną savo feisbuko paskyroje sureagavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

„Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas reaguodamas į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą įveda sankcijas prieš Rusiją, teiks ginkluotę Ukrainai, o Rusijai pripažinus, kad neišves savo dalinių iš Baltarusijos, JAV sustiprina karinį buvimą Baltijos šalyse perkeliant dalį jau Europoje esančio kontingento ir technikos į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Lietuva to siekė nuo pat šios saugumo regione krizės pradžios, kurią sukėlė Rusija. Tai kėlė ir mūsų parlamenintė delegacija, kai prieš dvi savaites lankėmės JAV Kongrese“, – rašė L. Kasčiūnas.

Anot jo, visada buvo laikomasi pozicijos, kad atgrasymo architektūros dalimi turi būti kuo didesnis priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, nuolatinis amerikiečių karinis buvimas.

„Rusija tiesiogiai vykdo agresiją prieš Ukrainą, kuriai turime padėti visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau Kremlius reikalauja ir silpninti NATO karinę infrastruktūrą centrinėje rytų Europoje, dėl to privalome stiprinti atgrasymo architektūrą mūsų regione. JAV prezidento sprendimas yra itin svarbus žingsnis šia linkme“, – rašė L. Kasčiūnas.