J. Paleckio teigimu, Baracko Obamos atstovės spaudai pateiktas pasiaiškinimas dėl šio pasiklausymo vokiečius nuvylė. „JAV prezidento atstovė spaudai tepasakė, kad pokalbių nesiklausoma ir jų klausoma nebus, tačiau nebuvo pasakyta, ar pokalbių buvo klausomasi. Visa Vokietijos žiniasklaida sako, kad tarp sąjungininkų taip šnekėti negalima. Todėl reikia kuo greičiau paruošti ES duomenų apsaugos direktyvą“, – tikina J. Paleckis.
Europarlamentaro manymu, Amerika yra nelengvoje padėtyje dėl finansų ir terorizmo grėsmės, todėl elgiasi neadekvačiai. J. Paleckis sako turintis informacijos iš Briuselio, kad yra galvojama ir apie specialią sutartį, draudžiančią šnipinėti valstybių vadovus, šalių piliečius, iš jų pusės nesant terorizmo grėsmes.
Amerika veikia KGB metodais
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis pabrėžia, kad masinis telefoninių pokalbių pasiklausymas siekiant užkirsti kelią terorizmui reikalingas, tačiau šiuo atveju pasiklausymas paremtas politiniais tikslais.
„Pati Madlena Olbrait pasakė, kad kartais kalbami niekai, bet per ilgesnį laiką išryškėja tam tikrų šalių pozicija ir tada politikai žino, kaip reikia elgtis ir kontaktuoti ateityje“, – šnipinėjimo tikslus atskleidžiantį JAV valstybės sekretorės pasisakymą cituoja J. Jurgelis.
J. Paleckio teigimu, Vokietijos atstovai EP į šnipinėjimo skandalą reagavo labai skaudžiai: „EP dūzgė kaip bičių avilys, ypač skausmingai reagavo kolegos iš Vokietijos. Šie pastarąjį šnipinėjimo skandalą lygina su „Watergate‘o“ skandalu JAV, pasibaigusiu prezidento Richardo Nixono atsistatydinimu.“
LRT radijo pašnekovai tikina, kad kova su terorizmu pasiklausant pokalbių yra labai svarbi ir toks šnipinėjimas yra pateisinamas, tačiau pokalbių pasiklausymas politiniais sumetimais nuvilia nebe pirmą kartą.
„Prieš porą mėnesių, kai išaiškėjo, kad Amerika šnipinėjo Prancūzijos ir kitas ambasadas Vašingtone, EP pirmininkas Martinas Schulzas pareiškė, kad tai – KGB metodai. Keisčiausia, kad be ypatingų leidimų Amerikoje negalima šnipinėti savo piliečių, o užsienio – laisvai iki pat valstybių vadovų. Galiausiai paaiškėja, kad Angela Merkel buvo šnipinėjama, tačiau ką gi bendro ji galėtų turėti su terorizmu?“ – klausia J. Paleckis.
Pasiklausoma ir Lietuvos vadovų?
„Sakoma, kad Amerika pasiklauso 35 ES šalių vadovų, tad yra tikimybė, kad į šį sąrašą galėjo patekti ir Lietuva“, – pastebi J. Jurgelis.
Savo ruožtu naujųjų technologijų specialistas Džiugas Paršonis teigia, kad žvalgybos tarnybos, turinčios prieigą prie šifravimo algoritmo silpnųjų pusių ir galimybę gauti duomenų srautą iš ryšio operatorių, gali pasiklausyti be ko, nebent būtų komunikuojama izoliuotame tinkle, skirtame tik tam tikriems žmonėms.
„Be jokios abejonės, kiekvienas galime būti tų tarnybų taikinys, šiandieną viskas yra skaitmeninė informacija. O sistema sukurta taip, kad tarnybos gali gauti duomenis, apeidamos ir teisinį reglamentavimą. Ši sistema nėra gera: iškyla klausimas „kas stebės stebintį“. Mes manome, kad jų tikslas – kova su terorizmu, tačiau nežinome, kaip yra iš tiesų“, – konstatuoja D. Paršonis.
Tuo metu J. Jurgutis patikina, kad masiškai pasiklausoma tik tada, kai kalba eina apie terorizmą, o tam naudojama speciali technika, atpažįstanti kodinius žodžius. Informacija analizuojama tik tuo atveju, jei sistema pokalbiuose užfiksuoja su terorizmu susijusį žodyną.