Pasak Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas" dalyvaujančio JAV analitinio centro „Jamestown Foundation" prezidento, vieno žymiausių JAV karo analitikų Gleno Howardo, NATO yra parengusi "ieties smaigalio" diviziją, jeigu reiktų ginti Baltijos valstybes, tačiau kalbant apie karines grėsmes Kaliningradas yra labai pavojinga zona.
„Idėja yra ta, kad NATO lėktuvai negalės atskristi į Lietuvą atgabenti reikiamą įrangą per trumpą laiką. Pratybose Baltijos regione, Rusijoje, 2013 metais dalyvavo 85 tūkst. karių. Tie 85 tūkst., lyginant su NATO 5 tūkst. žmonių divizija, kurie turi įlipti į lėktuvą, atskristi, priimti staigius sprendimus... Neaišku, kaip visame tame procese dalyvautų Vokietija", - spaudos konferencijoje Seime sakė G. Howardas.
JAV ekspertas, kalbėdamas apie Lietuvą, pabrėžė, kad čia trūksta atgrasymo pajėgumų, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijai: Lietuva teturi 15 tūkst. sausumos ir 4500 rezervo karių, kai tuo tarpu Rusija galėtų pasiųsti 85 tūkst. karių. Ekspertas daro išvadą, kad grėsmės atveju Lietuva neapsigintų, ir siūlė peržiūrėti nacionalinio saugumo strategiją.
„Taigi viską suskaičiavus ir mėginant atsakyti, ar jūs sugebėsite pasipriešinti, atsakymas turbūt yra ne. Žinoma, jūsų sprendimas yra, ką jūs norite daryti savo nacionalinio saugumo labui, tačiau problema yra ta, kad JAV buvo paskaičiuota, kad Rusija galėtų užimti Baltijos valstybes per 36 valandas. Taigi jūsų gynyba, jūsų strategija priklauso nuo valandų. Įsivaizduokite, jeigu per 36 valandas mums reikia pasipriešinti Rusijai, kaip buvo paskaičiuota, kažkas yra negerai, nes, matyt, čia, vietoje, nėra pakankamai padaryta. Kodėl Lietuva gynybai neskiria 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, jeigu Estija gali tai padaryti? Kodėl jūs nesuburiate reikiamų resursų, jeigu prašote amerikiečius atvykti ir aukotis už Lietuvą? Amerikos kongresmenai būtinai paklaus tokio klausimo. Taigi jūs patys turite turėti plačią nacionalinę diskusiją apie savo strategijas, išteklius, kokius esate pasirengę išleisti", - teigė JAV analitinio centro „Jamestown Foundation" vadovas.
Nors Lietuva turi Šaulių sąjungą, nemažai savanorių, dalyvaujančių pratybose, bet, pasak svečio, į juos rimtai nežiūrima. G. Howardas ragino panaudoti šiuos asmenis, nes būtent jie gali būti nacionalinio saugumo dalis.
„Jeigu Vladimiras Putinas pasižiūrės į jūsų situaciją, taip pat į Estijos padėtį. Kurią šalį jis pasirinks - Lietuvą, Latviją - kaip galvojate? Galbūt tas šalis, kur pasipriešinimas bus mažiausias. Kai amerikiečiai jus kritikuoja už tai, ką jūs darote, jūs privalote turėti kažką parodyti, ir jums reikia suprasti karines strategijas ir nacionalinį saugumą. Ta diskusija tiesiog privaloma ir, žinoma, ne man, kaip amerikiečiui, dera sakyti, ką jūs turite daryti, tačiau labai svarbu yra pasižiūrėti į jūsų argumentus. Aš tuos argumentus turėčiau pateikti amerikiečiams, kurie galbūt turi tam tikrų abejonių dėl pagalbos Baltijos valstybėms. Yra 150 Amerikos karių, kurie nuolat rotaciniu principus tarnauja Baltijos valstybėse, tas skaičius yra labai kuklus. Kalbant apie jūsų gynybą, jums reikia atsakyti sau į labai svarbius klausimus", - ragino ekspertas.
„Mes nesame politikai, dėl to mums lengva kalbėti apie tokius dalykus taip atvirai. Didžiausia problema yra ta, kad Baltijos valstybės yra tokioje nepalankioje geografinėje padėtyje - jūs turite Baltijos jūrą, kuri yra gana sekli, todėl gali kilti tam tikrų problemų. Į Vakarus yra Kaliningradas, paskui - Baltarusija, kurios pozicija neaiški. Žvelgiant į Baltarusijoje vykstančias pratybas, atrodo, jog Baltarusija vis labiau linksta į Rusijos pusę. Tačiau šiandien situacija yra tokia, kad geografinė padėtis jums nepasitarnaus. Dar yra Suvalkų regionas, kuris, aišku, gali šiek tiek padėti iškilus pavojui", - kalbėjo Kazimierz Pulaski fondo atstovas Krystianas Ziecas.
Anot jo, Rusija galėtų būti suinteresuota susigrąžinti Baltijos valstybes, nors pripažino nemanąs, kad Rusijos lyderis planuoja drastiškus karinius veiksmus prieš Baltijos šalis, tačiau daroma labai daug, kad būtų suminkštinti socialiniai ryšiai, vykdoma "kieta" propaganda.
„Pasirengimo procesas gali būti ilgas - 10-15 metų, kol bus priimtas sprendimas kažką esminio daryti. Tačiau dabar kalbant apie šiandieninę padėtį turime gal 10-15 metų priimti svarbius sprendimus ir, kaip mano kolega G. Howardas paminėjo, Baltijos valstybės ėmėsi veiksmų, tačiau jų nepakanka, jos turi daryti daugiau, priimti savarankiškus sprendimus. Oro policijos misija, kurią vykdo NATO šalys, toli gražu nėra pakankama ir, žinoma, reiktų pagalvoti apie jūsų oro pajėgas, galbūt visų trijų valstybių "ketvirtosios kartos" oro pajėgas, galbūt lėktuvai galėtų būti modernizuojami, už pakankamai nedidelę kainą galite sustiprinti savo pajėgumus regione. Visiškai sutinku su savo kolega, kad labai rimtai turite pasižiūrėti į situaciją ir kažką daryti patys savarankiškai, nesivilti vien NATO parama", - sakė K. Ziecas.
„Jamestown Foundation" prezidentas negailėjo Lietuvai kritikos dėl nepakankamo karių rezervo. Anot jo, daug mažesnė šalis už Lietuvą Estija tai jau padarė seniai.
„Jūs keliate klausimą, kad esate nedidelė šalis. Vis dėlto Estijoje yra tik 1,3 mln. gyventojų, jūs turite 3 mln. gyventojų. Estijos BVP 24 mln. Jūsų rezervas yra tik 15 tūkst., tuo tarpu Estijoje jis yra daug kartų didesnis ir jūs man sakote: „Estija tai gali padaryti, o jūs ne". Pasižiūrėkite į skaičius pačioje vikipedijoje, kiek turite vyrų Lietuvoje nuo 18 iki 55 amžiaus, kiek tūkstančių? Ir jūs man sakote, kad negalite sudaryti netgi 50 tūkst. vyrų rezervo, o Estija gali turėti 4-5 kartus didesnį rezervą? Nesakykite man, kad siųskite amerikiečius, kad jie kovotų čia už Lietuvą, kai jūs nieko nedarote dėl savo gynybos, saugumo. Tai tiesiog nesuvokiama", - stebėjosi svečias.
Estijos karių rezervas siekia 223 tūkst. karių. G. Howardo teigimu, „popieriuje" Lietuvai turint 100 tūkst. rezervą ir Rusijai pamačius šiuos skaičius, tai gali ją atgrasyti. Kaip pavyzdį, jis pateikė rimtai į gynybą žiūrinčią Šveicariją, nors ši „yra visiškai taikioje padėtyje".
Klausiamas, kiek realus Ukrainos scenarijus Baltijos šalyse ir kiek Lietuva pajėgi atremti hibridinio karo grėsmes, JAV ekspertas sakė, kad nors ir menkos, Lietuvos turimos pajėgos yra labai gerai parengtos, bet jų nepakanka. Dėl to, kilus hibridinei grėsmei, Lietuvai būtini didesni pajėgumai.
„V. Putinas žino, kad penktasis NATO straipsnis jam yra labai pavojingas, todėl jis norėtų panaikinti arba kažkaip suklaidinti žmones. Dėl to, pavyzdžiui, Kaune, būtų pagrobta 10 Lietuvos karių. Ką darytų NATO? Ar tai jau karo reiškinys, ar tai užpuolimas, ar mes turime vesti derybas, ar mes turime apie tai kalbėti Ženevoje? Kokia būtų mūsų politika ir strategija tokiu atveju? Kalbant apie hibridinį karą ir ką jis gali padaryti, kaip gali paveikti Lietuvą, turime galvoti apie bet kokias grėsmes. Lietuva neturi didelės rusų mažumos, kaip, tarkime, Latvija ar Estija, tačiau hibridinės grėsmės gali ateiti labai įvairiomis formomis, tačiau manau, kad Estijos generolo pagrobimas buvo labai geras pavyzdys to, ką Rusija gali padaryti kalbant apie hibridines grėsmes", - svarstė G. Howardas.
Jis pridūrė ir sveikino oro bazės Estijoje įkūrimą: nors nebuvo grėsmės, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pastatė šią oro bazę, nes žinojo, kad vieną dieną Amerikai ir NATO jos prireiks.
„Tai labai geras politiko, vadovo pavyzdys, kuri žvelgia į tolesnę perspektyvą. Taigi dabar Lietuvoje jums reikia tokios pačios strategijos iš jūsų lyderių, politikos formuotojų priimti tokius svarbius sprendimus rengiantis jūsų nacionaliniam saugumui, kadangi gali išaušti diena, kai atvyks NATO ir Amerikos pajėgos ir jums reikės kur juos priglausti. Jeigu lėktuvai čia negalės nusileisti, ką darysite tuomet? Bus problema, jums reikia labai rimtai galvoti", - sakė vienas žymiausių JAV karo analitikų.