„Noriu užtikrinti Baltijos šalis – nematome, kad Rusijos ataka prieš Baltijos šalis būtų neišvengiama. Vis dėlto Aljansas ruošiasi būti pasirengęs reaguoti staigiai, jei Rusijai kiltų minčių įžengti į NATO teritoriją. Stovime už jūsų, galvojame apie jūsų saugumą ir imamės vis daugiau priemonių Aljanse, reaguodami į jūsų išties labai realų susirūpinimą“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė J. Smith, pridurdama, kad po karo Ukrainoje pradžios NATO atliko jau ne vieną žingsnį, stiprindamas savo gynybinius įtvirtinimus rytiniame Aljanso flange.
„Po to, kai prasidėjo karas Ukrainoje, padarėme ne vieną žingsnį, kad sustiprintume savo įtvirtinimus rytiniame flange – perkėlėme daugiau karių, užtikrinome, kad batalionai ten būtų performuoti į brigadas. Taip pat organizavome ne vienas pratybas ir misijas, kad užtikrintume, jog JAV, Kanados ir Vakarų Europos kariai yra pasiruošę ir gali veikti rytiniame flange“, – sakė ambasadorė.
J. Smith taip pat pažymėjo, kad šiuo metu pagrindinis Aljanso tikslas – padėti Ukrainai iš savo teritorijų išstumti Rusijos karius ir taip atgrasyti Kremlių nuo galimo konflikto su NATO.
„Aljansas šiuo metu daugiausia dėmesio skiria Rusijos agresijai Ukrainoje. Labai svarbu, kad visos NATO narės toliau dalintųsi ekonominiais ir žmogiškaisiais ištekliais ir kad išstumtume Rusiją iš Ukrainos. Ir užtikrintume, kad Putinui nekiltų minčių eiti toliau nei Ukraina“, – kalbėjo J. Smith.
ELTA primena, kad Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę pareiškė, kad NATO narės „netiekia Ukrainai pakankamai amunicijos“ ir kad dėl jų stygiaus Rusija įstengė nustumti Kyjivo pajėgas atgal.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo pajėgos ginkluotės kiekiu atsilieka nuo Rusijos, nes mažėja pagrindinių rėmėjų parama. Kol parama Ukrainai stringa ir Vašingtone, Europos šalys stengiasi padidinti savo pramonės šaudmenų ir ginklų gamybą. Europos Sąjunga pradėjo eilę iniciatyvų, siekdama didinti gamybos apimtis, ir tvirtina, kad jos didėja.
Visgi 27 valstybių blokas gerokai atsiliko nuo pernai duoto pažado iki šio mėnesio suteikti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina siūlymus Aljanso šalims siųsti karius į Ukrainą
Vašingtonas ir toliau skeptiškai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlytą karių siuntimo į Ukrainą idėją, sako J. Smith. Vis dėlto, pažymi ji, Baltieji rūmai palankiai vertina E. Macrono rodomą iniciatyvą, ieškant būdų, kaip padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai.
„JAV atsakymas dėl kai kurių Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono siūlymų yra labai aiškus. Baltieji rūmai išreiškė abejones dėl bet kurios valstybės karių siuntimo į Ukrainą. Pastaruosius dvejus metus tikrai stipriai stengėmės, kad NATO neįsitrauktų į Rusijos karą Ukrainoje“, – Baltijos šalių žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Smith.
„Nepaisant to, JAV remia prezidento Macrono pastangas suburti lyderius sprendimams ir kalbėti apie būdus, kaip galime padidinti pagalbą Ukrainai“, – sakė ambasadorė.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje netyla diskusijos apie Prancūzijos prezidento E. Macrono pareiškimus. Jis teigė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. Šalies vadovo teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip teigė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako abejojantis, kad Europos šalių lyderiai gali rasti vieningą sutarimą dėl karių siuntimo į Ukrainą.
Pasak atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.
