Apie tai, kad D. Jauniškis gavo penktadienį jam išsiųstą kvietimą, Eltai patvirtino VSD strateginės komunikacijos skyrius.
VSD vadui adresuota 15 sudėtinių klausimų. Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų liečia D. Jauniškį asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.
Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
Neatmetama parlamentinio tyrimo iniciatyva
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Nors kol kas pasirinkta kitokia tyrimo forma – siunčiami klausimai atitinkamoms institucijoms – neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK pateiktų atsakymų.
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – anksčiau Eltai sakė J. Razma.
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos.
Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
