Kaip Eltai teigė LiJOT prezidentas Domantas Katelė, organizacijos yra pasikreipusios į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir laukia, kol ši išduos specialius lapus parašų rinkimui pradėti. Tikimasi, kad parašų rinkimo kampanija startuos artimiausiu metu.
„LiJOT artimiausiu metu kartu su kitomis nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis planuoja skelbti iniciatyvą, kurios metu jaunimo organizacijos susivienys tam, kad surinktume 50 tūkst. parašų – kad Seimas svarstytų įstatymo projektą“, – Eltai teigė D. Katelė.
„Norime parodyti, kad būtent jauni žmonės yra tie, kurie imasi iniciatyvos“, – aiškino jis.
D. Katelės teigimu, šalies jaunimą atstovaujančios organizacijos jau ne vienerius metus kalba apie iniciatyvą „Vote16“. Pasak jo, tokia praktika jau veikia kai kuriose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o Europos Parlamentas (EP) skatina valstybes nares keisti savo politiką jaunimo atžvilgiu.
„Matome, kad tos valstybės, kurios yra patvirtinusios ir pakeitusios savo įstatymus – leidusios balsuoti nuo 16-os metų – jau skina to vaisius ir pelno dividendus. Pavyzdžiui, Estija, kur 16-17 metų jauni žmonės balsuoja kur kas aktyviau už tuos, kurie yra vyresni“, – aiškino LiJOT prezidentas.
Be to, pažymėjo LiJOT vadovas, jaunimui nesinori, kad tokiais klausimais Lietuva liktų vakarietiškų valstybių užnugaryje.
„Imamės lyderystės ir išspręsti šį klausimą vieni pirmųjų“, – pabrėžė jis.
Klausiamas, ar tokie pokyčiai paskatins Lietuvos jaunimą labiau įsitraukti į politiką, D. Katelė teigė suprantąs realybę – kad tai „nebus panacėja“. Tačiau, akcentavo jis, amžiaus kartelės mažinimas būtų itin svarbus žingsnis pirmyn.
„Nesakau, kad tai bus panacėja. Bet, vis dėlto, ką rodo ir kiti tyrimai, kuo anksčiau pirmas balsavimas yra, tuo didesnė tikimybė, kad jaunas žmogus išsiugdys įprotį balsuoti“, – aiškino jis.
Socialdemokratų iniciatyvumą sveikina, tačiau mano, kad idėją į Seimą turėtų atnešti jaunimas
Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) paskelbė ketinanti savo ruožtu registruoti Konstitucijos pataisas, leisiančias atsisakyti šiuo metu galiojančio ribojimo šešiolikamečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Klausiamas, ar LiJOT iniciatyva nesikirs su socialdemokratų idėjomis, D. Katelė nurodė, kad visų suinteresuotų šalių tikslas yra bendras. Tačiau, pabrėžė jaunimo organizacijų atstovas, LiJOT mano, kad įstatymo pakeitimai paskatinti jaunimo balso turi daugiau potencialo tapti realybe.
„Nesame niekaip susipykę su socialdemokratais, džiaugiamės, kad jie imasi lyderystės. Bet, vis dėlto, manome, kad šis klausimas turi kilti iš apačios – jį į Seimo darbotvarkę turi atnešti jauni žmonės“, – aiškino D. Katelė.
„Mūsų visų tikslas yra bendras – kad šešiolikmečiai galėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Bet reikia užakcentuoti vieną dalyką – tikrai šios idėjos socialdemokratai negali pasiimti ir sakyti, kad ji mūsų. Ši idėja atėjo iš jaunų žmonių, tai jaunų žmonių iniciatyva. Apie tai jauni žmonės vien Lietuvoje kalba jau daugiau kaip penkerius metus“, – priminė jis.
„Tikiuosi, kad kartu su kitomis politinėmis jėgomis (...) apsijungsime prie šio bendro projekto ir galėsime kartu, vieningai eiti, kad dar stipriau jaunas žmogus šalyje būtų įgalintas“, – vylėsi LiJOT prezidentas.
ELTA primena, kad pernai Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuria sumažino amžiaus ribą ir leido į Lietuvos parlamentą kandidatuoti asmenims, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Šį iššūkį jaunieji kandidatai galės priimti jau artimiausiuose Seimo rinkimuose 2024-aisiais.
Pagal priimtą Konstitucijos pataisą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“ Tikimasi, kad Konstitucijos pataisos priėmimas paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose ir balsuoti.
Ši Konstitucijos pataisa įsigaliojo pernai gegužės mėnesį. Iki šiol, pagal Konstituciją, į Seimo nario pareigas pretenduoti galėjo tik 25 metų sulaukę asmenys.
Beje, galiojantys teisės aktai kandidatuoti į Europos Parlamentą leidžia asmenims, sulaukusiems 21 metų amžiaus, o į savivaldybės tarybą – asmenims, sulaukusiems 18 metų.
