M. Simanynas Kaune, M. K. Čiurliono gatvėje, krautuvėlę atidarė prieš porą metų. Atidarydamas verslą vaikinas svajojo apie sėkmę, tikėjosi atidaryti daugiau parduotuvių tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse.
„Vieną vakarą naršydamas „Facebook“ socialiniame tinkle pamačiau Seimo nario Mykolo Majausko pasidalintą įrašą apie tai, jog seimas įteisino CBD produktus. Su CBD pirmą kartą susipažinau kaimyninėje Lenkijoje, teko pabandyti ir pačiam, likau nustebintas poveikiu ir teigiama nauda sveikatai“, – tuomet pasakojo Martynas Simanynas.
Jis žadėjo prekiauti būtent legaliais CBD produktais, tai kanapės, kuriose beveik nėra psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC). Lietuvoje leidžiama prekiauti kanapėmis, kuriose THC koncentracija neviršija 0,2 proc.
Tačiau vieną dieną krautuvėlėje apsilankę policininkai paėmė dalį produktų patikrai ir nustatė, kad kai kuriose kanapėse THC koncentracija viršija leistiną normą, kiekis jose buvo nuo 0,26 iki 0,53 proc.
Vaikinui už tai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl prekybos narkotikais, už tai baudžiama itin griežtai – tik laisvės atėmimu nuo 2 iki 8 metų.
Apsiginti nepavyko
Teisme M. Simanynas gynėsi, kad nė nenutuokė pardavinėjantis narkotikus ir rodė laboratorijų sertifikatus, kurie esą patvirtina, kad jo kanapėse THC kiekis neviršija 0,2 proc.
Tačiau bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio tokie argumentai neįtikino, jis atkreipė dėmesį, kad THC kiekis nustatytas taikant Europos Sąjungoje nepripažįstamą skysčių chromatografijos metodą, kurį taikant gaunami mažesni THC kiekiai.
Pasak A. Purvainio, kaltinamasis privalėjo suprasti, kad jo turimi sertifikatai nėra galimi pagal Europos Sąjungos teisės aktus.
„Kai Lietuvoje buvo padaryti tyrimai tokiu metodu, kokiu turėtų ir pasitikėti pluoštinių kanapių produkcijos prekeiviai, atitinkamai gautos ir tikrosios reikšmės, rodančios didesnę koncentraciją. Jis, turėdamas tokią informaciją, ją matydamas, skaitydamas, jis turėjo suprasti, tol, kol nepasidariau tyrimo tokiu metodu, koks yra privalomas pardavėjui, aš suprantu, kad tai narkotinė, o ne pluoštinė kanapė. Tai suprasdamas, jis suprato, kad veikė pavojingai, nusikalstamai“, – aiškino A. Purvainis.
Po nuosprendžio, kuriuo M. Simanynas buvo įkalintas 2 metams ir 2 mėnesiams, viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar vaikinas nėra nubaustas per griežtai, ypač atsižvelgiant į tai, kad THC koncentracija sąlyginai nedaug ir galbūt viskas įvyko tik per neatsargumą ar neapsižiūrėjimą.
„Tai – tyčinis nusikaltimas. Apie jokį neatsargumą čia net negalima kalbėti. Pats nusikaltimas yra sunkus. Tai tik tyčinė veika“, – į tokius klausimus atsakė teisėjas.
„Jei kalbėtume apie THC koncentraciją, tai nieko nekeičia. Diferenciacija labai paprasta: kas žemiau leistinos ribos – pluoštinė kanapė. O kas viršija leistiną koncentraciją – narkotinė kanapė. Riba yra 0,2 proc., tai raudona linija. Arba aš ją peržengiu, arba ne. O kas yra virš tos ribos, ar tai būtų 0,3 proc., ar 3 proc., iš esmės baudžiamajai atsakomybei kilti, kaltei pagrįsti neturi jokio skirtumo“, – paaiškina teisėjas.
Skirta bene švelniausia bausmė
Kilo ir klausimų, ar jaunas, anksčiau neteistas, tik teigiamai charakterizuojamas jaunasis verslininkas turėtų iškart būti siunčiamas į kalėjimą?
Pasak teisėjo, įstatymas nenumato jokių kitų variantų, už prekybą narkotikais BK 260 str. 1 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, be galimybės jos vykdymą atidėti.
Tiesa, BK yra numatyta galimybė skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę, jei ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
„Skirti švelnesnę bausmę svarstoma nebuvo, nes nemačiau tam pagrindo. Kaltė nebuvo pripažįstama, atvirkščiai, ji aiškiai neigiama. Šiuo atveju, įvertinus, kad nebuvo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nei prisipažino, nei gailėjosi, aktyviai gynėsi, tai šiuo atveju pritaikyta labai artima minimaliai bausmei ir tai neprieštarauja teisingumo principui. Aišku, buvo įvertintas ir paplitimas neteisėtos narkotinių medžiagų apyvartos. Bylų skaičiai didėja, nusikalstamumas šioje srityje taiko. Tai tikrai teisingumo principui neprieštarauja“, – pažymėjo A. Purvainis.
Lygino su Jurbarko atveju
Buvo lyginančių šią bausmę su Jurbarko atveju, kai merginai žandikaulį sulaužęs ir ją išprievartauti bandęs jaunuolis kalėjimo išvengė. Ar tai mažiau pavojinga?
„Ten buvo nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesunkus nusikaltimas. Noriu, kad suprastumėte. Nors aprašoma, sulaužytas žandikaulis, bet tai – nesunkus nusikaltimas. O šituo atveju yra sunkus nusikaltimas. Skiriate? Pavojingumas iškart akivaizdžiai skirtingas, nes ten nesunkus nusikaltimas, o čia sunkus nusikaltimas.
Viešose diskusijose akcentuojamas kiekis, nedidelė koncentracija, skaičiukai visokie, bet apie vieną labai svarbų aspektą arba nenorima kalbėti, ar nenorima jo matyti. Šitos veikos atveju pavojingumą lemia ne kiekis, ne koncentracija ir ne gramai. Lemiantis požymis ir pavojingumas šios veikos kaip sunkaus nusikaltimo yra būtent platinimas, prekyba.
Pavojingumą lemia būtent aplinkybė dėl platinimo. Pavojingumą turime suvokti taip: jei sau perku, kenkiu tik sau, pavojingai veikiu savo atžvilgiu, o jei platinu, įtraukiu ir darau žalą kitų sveikatai. Tai sunkesnis nusikaltimas, atitinkamai ir sankcija griežtesnė.
Jei būtų nustatyta, kad nebuvo tikslo platinti, prekiauti, o tiesiog rūkyti tą žolę, jei būtų nustatyta tokia aplinkybė, tai atitiktų nesunkaus nusikaltimo kvalifikaciją numatytą BK 259 str. 1 d. Ten numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas tik iki 2 metų. Tokiu atveju nuosprendis būtų panašesnis į nesunkų sveikatos sutrikdymą toje kitoje jūsų paminėtoje byloje“, – paaiškina A. Purvainis.
Svarbu paminėti, kad Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Didmenininkai išsisuko?
Šioje istorijoje teisėją nustebino ir dar vienas aspektas: teisėsauga nusitaikė tik į krautuvėlės savininką, tačiau Lietuvos didmenininkai, kurie jam pardavė nelegalią produkciją, pareigūnų nesudomino.
„Kodėl didmenininkai nebuvo valstybės kaltintojų patraukti atsakomybėn? Juk buvo firma „Kanapės žiedas“, jis pardavė šitam mažmenininkui, o gal dar ir kitiems. Ir tai vyksta Lietuvoje, man tai buvo labai keista matyti“, – kalbėjo teisėjas.
Dėl to A. Purvainis priėmė ir atskirąją nutartį, kuria informavo prokuratūrą, kad jie turėtų patikrinti ir šių prekeivių veiklą.
„Dabar viskas prokurorų rankose. Jie neįpareigoti net pradėti tyrimą, bet jie tai turėtų vertinti“, – pastebėjo teisėjas.
Pasak jo, situacija yra keista, kai M. Simanyno kaltė visiškai įrodyta, o štai žmonės, kurie jam kanapes pardavė, pareigūnų net nebuvo apklausti kaip liudytojai.
„Lietuvoje jie prekiauja turbūt dar su keliais, bet jie kažkodėl nebuvo apklausti net liudytojais. Ikiteisminio tyrimo metu jie buvo neįdomūs tyrėjams“, – stebėjosi A. Purvainis.
Turėjo būti išteisintas?
LSMC Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis mano, kad jaunasis verslininkas išvis turėjo būti išteisintas
„Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę tik už narkotikų platinimą tiesioginę tyčia – už siekį platinti uždraustas medžiagas, žinant, kokiomis savybėmis jos pasižymi. Šiuo atveju matome tik daugių daugiausia netiesioginę tyčią arba iš viso tik neatsargumą. Verslininkas pardavinėjo tiekėjų sertifikuotas kaip leistinos THC koncentracijos pluoštines kanapes, kurios iš tiesų dešimtosiomis procento dalimis viršijo sertifikate nurodytus rodiklius, nes tie, kas sertifikavo, taikė nelabai tikslų tyrimo metodą.
Kai sertifikatas sako, kad visos normos yra tvarkoje, bet sertifikatas remiasi ne pačiu tiksliausiu tyrimo metodu, galime įžvelgti verslininko aplaidumą, per didelį pasitikėjimą sertifikatu ir taikytu metodu, gal net abejingumą tam, kad THC normos gali būti kažkiek viršytos, bet tikrai ne siekį platinti labiau svaigias kanapes nei yra leidžiama. Šiuo atveju galima matyti administracinį nusižeidimą (prekybos taisyklių pažeidimą), bet ne sunkų nusikaltimą – siekį platinti narkotikus“, – vertino S. Bikelis.
Pasak mokslininko, šiuo atveju THC koncentracija pardavinėtose kanapėse yra maždaug 30 kartų mažesnė nei ta, kuria prekiaujama nelegalioje rinkoje siekiant svaigintis.
„Skirtumas didesnis, nei skirtumas tarp degtinės ir radlerio stiprumo. Be to, kanapės buvo švarios, be „gatvinėse“ kanapėse galinčių pasitaikyti pavojingų cheminių priedų. Nepaisant to, teismo vertinimu, dėl procento dešimtųjų dalių paklaidos kanapių tyrimuose, verslininko veika nuo legalios prekybos neva „iššovė“ iki laisvės atėmimo verto sunkaus nusikaltimo.
Teismai turi įrankių įveikti įstatymo perteklinį griežtumą – atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ar taikyti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę. Bet šiuo atveju net ir šių įrankių nereikėjo – verslininkas turėjo būti išteisintas, nes jis nesiekė ir nenorėjo tiekti į rinką kanapių su per daug THC pėdsakų, o tik buvo nerūpestingas ir surizikavo, parduodamas ne pačiu tiksliausiu metodu ištirtas kanapes, kuriose, kaip parodė tikslesni tyrimai, buvo procento dešimtosiomis dalimis per daug THC pėdsakų.
Telieka retoriškai klausti – ar Lietuvoje per daug laisvų žmonių, per mažai kalinių? Rr tikėtis, kad aukštesnių instancijų teismai tinkamai įvertins šią bylą“, – įsitikinęs Teisės instituto ekspertas.
