Studijavo Prancūzijoje, sako ten pagal vardą dažniausiai lyties nenusakysi ir Lietuvoje vardą pasikeitė.
„Pasikeičiau savo vardą į Andre, nors Lietuvoje tas vardas laikomas moterišku, bet Prancūzijoje tai yra vyriškas vardas ir kitose šalyse taip pat. Pabandžiau taip šiek tiek rasti tą patogesnę vietą sistemoje, kaip dabar yra“, – sakė trans bendruomenės narys.
Iki šiol asmens tapatybės dokumentus translyčiai galėjo pasikeisti tik per teismą. 25-erių transvaikinas Danilas prieš kelerius metus taip ir padarė. Sako nebentenka kasdien kam nors aiškinti, kodėl pase vardas moteriškas, bet prieš akis – vaikinas su barzda.
„Ir apsaugą buvo iškvietę dėl to, kad norėjau tam tikrų dalykų nusipirkti, kuriems reikia parodyti dokumentą. Manimi nepatikėjo, tai likau be produkto ir su iškviesta apsauga“, – teigė translytis.
Prieš pat Naujuosius teisingumo ministrė „laisvietė“ Evelina Dobrovolska pranešė apie naują įsakymą.
„Su draugais šventėme ne tik Naujus metus, bet ir šitą dalyką. Bent kažkiek parodo, kad mes esame svarbūs“, – tikino Andre.
Translyčiai dokumentuose galės pasikeisti vardą ir pavardę be teismo. Nereikės ir būti pasidarius operacijų. Užteks psichiatro diagnozės. Taigi, procesas bus greitesnis ir pigesnis.
„Aš džiaugiuosi, kad taip atsitiko, nes dalis žmonių vis tiek bijo tų visų teismo procesų“, – komentavo translytis Danilas Pavilionis.
Šia teise galės pasinaudoti pilnamečiai, nesusituokę žmonės.
„De facto, jeigu žiūrėtume, LR pilietis, kuris turi nuolatinę gyvenamą vietą užsienyje, tai jau dabar be teismo galėtų pasikeisti vardą ir pavardę, jeigu tai padarė savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje. Kitaip sakant, mes sutvarkome tokią pilkąją zoną, kur mes matome, kad dalis Lietuvos piliečių gali“, – aiškino ji.
Pagal E. Dobrovolskos įsakymą, translyčiai be teismo galės pasikeisti tik asmenvardžius, bet lyties įrašo – ne. Taigi, vardas ir pavardė pase galės būti moters, o lytis – pasiliks vyro, arba atvirkščiai.
„Tam, kad asmuo galėtų ir lyties įrašą pasikeisti, mes turime turėti įstatymo lygmens reguliavimą. Kitaip sakant, Seimas jau turėtų apsispręsti“, – paaiškino ministrė.
Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad Dobrovolska peržengė ribas. Sako, kad ir translyčių vardų keitimą gali reglamentuoti tik Seimas įstatymu.
„Aš suprantu ministrės norą galbūt įsiteikti savo rinkėjams ir padovanoti bent tokią dovanėlę, kai nepaisant to, mano galva, ji yra pažeidžianti konstituciją vien dėl reguliavimo ne tuo lygmeniu priėmimo“, – komentavo ji.
Tad A. Širinskienė žada kreiptis į vyriausiąjį administracinį teismą ir šį teisės aktą ginčyti.
„Panašu, kad šiuo atveju nenorėta diskusijos, o tiesiog norėta prieš Naujuosius metus tyliai pasislėpti . Paskutinę metų dieną, jau beveik po darbo valandų, darbo dienos pabaigoje, priimant sprendimus.“
Apie šį sprendimą ministerija paskelbė penktadienį apie 16 val. Paklausta, ar toks laikas pasirinktas ne tam, kad sulauktų mažiau dėmesio, ministrė paaiškino vienu sakiniu.
„Turbūt jautrioms temoms niekada nebūna tinkamo laiko.“
E. Dobrovolskos teigimu, Lietuvoje bylų dėl translyčių dokumentų būna apie 10 per metus. Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos žmogaus teisių teisme. Dėl to, kad šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką.
Čia galite žiūrėti LNK video apie tai:
Andre istorija
Trans bendruomenės narys Andre pasakojo, kad yra iš Vilniaus ir dabar yra 25-erių metų. Taip pat dirba žmogaus teisių srityje.
„Iš dalies esu galbūt ir labiau įsitraukęs į tai, kas vyksta LGBT+ žmonių teisių srityje. Šiuo metu kaip tik su kitais žmonėmis stengiamės daugiau burtis ir pamažu kuriame grupę trans žmonių, kur galėtume kartu kalbėti apie tai viešai, kas mums svarbu“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kada įvyko jo virsmas ir kiek jau laiko gyvena naujai, atsakė, kad nelabai mėgsta kalbėti apie save, bet šįkart tai padarys.
„Aš žodžius tam, kaip jaučiuosi, atradau jau baigęs mokyklą. Dauguma žmonių supranta, kad yra trans, dar būdami nepilnamečiai, 10-14 m. ir vyresni. Vis dėlto yra žmonių, kurie ir vėliau tai supranta. Man atrodo, svarbu yra, kad tai, jog radau tuos žodžius apibūdinti tam, kaip jaučiuosi, ir dabar jaučiuosi daug geriau nei prieš kelerius metus.
Studijavau Prancūzijoje, tai ten galbūt mažiau kilo problemų, nes ten nėra vardai padalinti į dvi stovyklas. Tai žmonės pagal tavo vardą dažniausiai nesprendžia, kokia tavo lytis. Grįžus į Lietuvą galbūt tai labiau pasijautė ir mano vardas, kuris yra dokumentuose, iš tikrųjų, kelia daug problemų, o su draugais visiškai nevartojo senojo vardo.“
Ji nurodė, kad pasikeitė savo vardą į Andre, nors Lietuvoje jis laikomas moterišku, bet Prancūzijoje – vyrišku.
„Kitose šalyse taip pat, tai pabandžiau šiek tiek rasti tą patogesnę vietą sistemoje, kaip dabar yra. Labai džiaugiuosi, kad buvo tokia gera naujų metų naujiena, jog buvo priimtas šitas ministrės įsakymas. Vis dėlto bus galima pasikeisti vardą ir pavardę lengviau, neinant per teismus, o tiesiog parašius prašymą.
Pasikeisti lyties žymenį vis dar reikia eiti į teismą, tai šiek tiek palengvins, kad žmogaus vardas bus jau pakeistas ir tereiks teismo sprendimo, jog būtų pakeistas ir lyties žymuo.“
Nors ir pasikeisti asmenvardį reikės laikantis tam tikrų ribojimų, bet Andre džiaugėsi, jog pagaliau atsirado bent tokia galimybė ir tai rodo, kad politinės valios yra.
„Bent kažkiek parodo, kad mes esame svarbūs ir manau, tai palengvins daug kam visą procesą.“
Andre paaiškino, kad transeksualumo diagnozės nebėra ir šis žodis Vakarų šalyse nebenaudojamas. '
„Buvimas trans pats savaime nėra liga, žmonės galbūt jaučia lyties disforiją, kurią galbūt įmanoma diagnozuoti, bet tai yra kitas dalykas. Tai nėra prisichikos sutrikimas. Iš esmės toks yra skirtumas tarp translyčių ir transeksualumo, o pastarasis terminas nebėra naudojamas“, – tikino jis.
Andre taip pat atsakė, kad galbūt ne visi jo šeimoje supranta jį, bet pats stengiasi, kad suptų tokie žmonės, kurie labiau supranta.
„Nepriversi visų suprasti, tiesiog renkiesi pats su kuo bendrauti, o visi kiti žmonės žiūri, kaip pats patogiau jautiesi ir kiek esi pasiruošęs pasakoti.“
Čia galite žiūrėti LNK video apie tai
