Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį tęsiant baudžiamosios bylos dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo, kurioje kaltinimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei, nagrinėjimą, teisme liudijo 2016-2020 m. sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas A. Veryga.
Liudytojas posėdžio pradžioje dėstė manantis, kad byla dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo sutampa su politiniais ciklais. A. Veryga pastebėjo, jog byla iškilo, artėjant 2020 m. Seimo rinkimams, o šiuo metu, jo teigimu, ji vėl aktyviau aptarinėjama, artėjant 2024 m. parlamento rinkimams.
„Visa ši istorija idealiai sutampa su politiniais ciklais. Kai prasidėjo istorija, buvo nedaug likę iki Seimo rinkimų. Kai prasidėjo istorija, valstybės tarnautojai buvo demotyvuoti. (…) Tai padarė rimtą įtaką Seimo rinkimams. (…) Artėjant rinkimams, vėl šita istorija iškyla į viršų, vėl kalbu apie tai, žiniasklaida skiria tam dėmesį“, – kalbėjo teisme A. Veryga.
Jis, kalbėdamas apie L. Jaruševičienės situaciją, teigė manantis, kad ji yra teisiama be reikalo.
„Visiškai be reikalo teisiamas žmogus, kuris nei sprendė, nei priiminėjo sprendimus. Aš vykdčiau sprendimus, juos priiminėjo premjeras“, – dėstė A. Veryga.
„L. Jaruševičienė vykdė mano pavedimus. (…) Supraskite, už pavedimų nevykdymą jai būtų grėsusi darbinė atsakomybė“, – tęsė liudytojas.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ A. Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
