Klausymai buvo surengti dėl ruošiamo Baltijos šalių susitarimo ir grėsmių Astravo AE užkardymui. Juose dalyvavęs buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas aiškino, kad, jei Latvija pirktų elektrą iš Astravo AE, tuomet Lietuvoje galiojąs įstatymas dėl šios elektros nepirkimo bus apeinamas, nes biržoje elektra yra nuasmeninama.
„Net, jeigu būtų pakeistas biržos mechanizmas, ir, parduodant ją biržoje, būtų galima žymėti kaip Astravo elektrą, (...) Lietuvos vartotojai vis tiek prisidėtų prie finansavimo.
Jeigu Latvijos tiekėjai pirks baltarusišką elektros energiją, tai Lietuvos elektros infrastruktūra fiziškai užtikrins, kad Lietuvos vartotojai realiai finansuos (Astravo AE – „Delfi“). Į Latviją elektros srautas eina per Lietuvą, ir Lietuvos elektros perdavimo sistema tarnaus tam, kad Astravo AE būtų finansuojama“, – aiškino A. Sekmokas.
Buvęs energetikos ministras mato sprendimą, kaip galėtų būti apribojamos Astravo AE galimybės.
„Jeigu Lietuva ribotų techninius srautus tiek, kiek užtenka sistemos patikimumui, tai pirmu žvilgsniu, neskaičiavus, galima manyti, kad tam užtektų Molodečno ir Gardino linijų. Tuo būdu, išjungus tiesiogines linijas iš Astravo, techniniai srautai būtų apriboti iki reikiamo patikimumo.
Tam reikėtų atlikti skaičiavimus, tačiau tai būtų kelias, kaip iš tikro būtų apribojama, ir net esant Latvijos pirkimui, einant tokiu keliu, Astravo finansavimas būtų, jeigu ne visiškai nutrauktas, tai labai ženkliai apribotas. Tai būtų vienas iš galimų sprendimų. Kol kas apie tai nieko nekalbama, nors įstatymas tokią nuostatą savo dvasia teigia“, – kalbėjo A.Sekmokas.
Kartu buvęs ministras pabrėžė, kad, jeigu politinė deklaracija nėra pasirašyta, tai perdavimo sistemos operatoriai neturėtų eiti į jokius susitarimus, atitinkančius šios deklaracijos nuostatas. Tai yra jie turėtų nenueiti tuo keliu, kokiu buvo nueita BRELL sutarties atveju. Kaip žinia, BRELL sutartis buvo pasirašyta perdavimo sistemos operatorių be jokio politinio palaikymo“, – pabrėžė A. Sekmokas.
Buvusiam ministrui daug abejonių kelia deklaracijos ypatybė, kuris teigia, kad būtų bendrai Baltijos valstybių skiriamas elektros rinkos operatorių susitarimas.
„Reiškia, kad Lietuva atiduoda elektros rinkos kontrolę į bendras Baltijos šalių rankas, atsisako kontrolės, atsisako tam tikro savo suverenumo elemento, ir atsiimti po to būtų neįmanoma“, – sakė A. Sekmokas.
Januška išskyrė du faktorius
Posėdyje kalbėjęs signataras A. Januška kalbėjo apie, jo vertinimu, svarbius faktorius, kuriuos įvertinos atsiranda atskaitos taškai svarstyti klausimą dėl Astravo AE. Vienas jų – kodėl AE Baltarusijoje iš 57 potencialių vietų buvo pasirinkta pati nesaugiausia?
„Politines priežastis mes žinome, bet yra svarbus komercinis techninis aspektas . Astravas yra pastatytas viename BRELL trikampio taškų. Jis yra pastatytas vietoje Ignalinos, prie Kruonio. (...)
Tai reiškia, kad mums dar viešai, platesnei grupei sunkiai suvokiamas faktas yra toks kad Kruonis yra iš esmės Baltarusijos Astravo atominės infrastruktūros dalis. (…) Šiandien „Rossatom“ gyvybiškai svarbu, kad liktų bent keturios elektros linijos per Lietuvą“, – sakė A. Januška.
Buvęs signataras taip pat norėjo paneigti plačiai paplitusį teiginį, kad Astravo AE yra pigi.
„Šiandien elektros kaina Baltijos rinkoje yra 4,5 cento, dėl to, kad esame su skandinavais. Astravo kaina bus nemažiau septynių centų. (…) Kodėl kažkas nori į mūsų rinką įvesti brangesnę elektrą? Tai reiškia, kad Rusija arba kompensuos skirtumą, arba privers A. Lukašenką parduoti pigiau“, – sakė A. Januška.
Signataro vertinimu, šiuo metu galiojanti trišalė metodika suteikia Lietuvai monopolinę teisę prekiauti Rusiška elektra.
„Todėl mes ramiai galėjome gerti alų, laidai yra pas mus, ir laukti, kol latviai ateis pas mus. Buvo galima iškeisti monopolijos atsisakymą į Latvijos įsipareigojimą nepirkti Astravo elektros. Taip buvo iki vasario, po to prasidėjo dvejonės: „latviai nesutinka“, „mes neturime įrankių jiems paveikti“, kai tuo tarpu turėjome ir turime naudingą sutartį ir laidus“, – kalbėjo A. Januška.
Signataras nebuvo linkęs tikėti teiginiais, kad Astravo AE pradėjus veikti susitarimas neveiks.
„Tai netiesa, kas liepė atsisakyti tūzo mūsų derybose? Ir kokiu būdu buvo įtraukta Europos Komisija gini latvių, rusų interesus? Jei Europos Komisijai Lietuvos prezidentas nepasakys, kad mes neginsime latvių interesų, o turime ir savo interesus, tai Astravas pasileis su Kruoniu per keturias linijas, ir mes turėsime vėl su prezidentu klausti savęs,kur mes buvome šiandien o ne prieš dešimt metų? Apibendrinant, šitas susitarimas yra toks: latviams – doleriai, rusai – baltarusiai, o mums – jodas“, – kalbėjo A. Januška.