„Prezidentas, siekdamas visiems būti teisingas, prezidentiškai galėtų ieškoti sutarimo, tačiau toliau gilina konfliktą dėl ambasadorių atrankos, o kovoje su Vyriausybe lieka vis mažiau taisyklių“, – asmeninėje Facebook paskyroje antradienį paskelbė A. Januška.
Jis kritiškai įvertino ir prezidento viešai iškeltus reikalavimus naujajam Lietuvos ambasadoriui Lenkijoje. Pasak A. Januškos, prašymas mokėti lenkų kalbą ir išmanyti Lenkijos kultūra yra tiesiog nelogiški.
„Jei pagrindiniu kriterijumi bus kultūros pažinimas (...), o ne Lietuvos interesų gynimas ir skatinimas, tai galima uždaryti URM, duokime pilietybę iškiliems užsienio piliečiams ir skirkime į Japoniją japoną, į Lenkiją lenką ir t. t.“ – ironizavo A. Januška.
Kaip pažymi A. Januška, pagal Konstituciją ambasadorių skyrimas yra Vyriausybės prerogatyva, o prezidento rūpestis – tik patvirtinti arba atmesti kandidatūrą. Todėl yra sukurtos papildomos formalios ir neformalios procedūros, siekiant apsaugoti ambasadorius nuo viešo jų kadencijos atmetimo, kas reikštų bene jų tarnybos pabaigą, pažymi signataras. Vis dėlto, neseniai visos kandidatų į diplomatinę tarnybą Lenkijoje Prezidentūrai teiktos kandidatūros viešojoje erdvėje buvo paviešintos.
„Pirmiausia, URM ministras, atrinkęs galimus kandidatus, neformaliai jų pavardes pateikia prezidentui. (...) Ši procedūra – ministro ir prezidento džentelmeniško susitarimo reikalas. Apie tai paprastai nieko nežinome – jei prezidentas ką nors atmeta, jis to spaudoje neskelbia. Tokia praktika galioja jau trisdešimt metų. Bet ne dabar.
Dabar mes išgirdome, kad net septyni ambasadoriai, buvę misijų vadovai, prezidento yra skelbiami kaip neskirtini. Džentelmeniško susitarimo procedūra yra grubiai pažeista“, – sako A. Januška.
Jis pažymi, jog dėl ambasadoriaus Varšuvoje paskyrimo tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) kilę ginčai turės ilgalaikių pasekmių diplomatinei tarnybai.
„Pirmiausia, yra politizuojama ir pagal lojalumą skaldoma diplomatinė tarnyba. Dabar bet kuris kandidatas, jei jis norės būti paskirtas, turės ieškoti neformalių ir slaptų nuo URM ministro kelių į prezidentūrą, kad pats savo tinkamumą per patarėjus suderintų su prezidentu. Kandidatas rizikuoja, kad jei ministras sužinos, jis gali jo nebeteikti derinimui.
Spėčiau, kad taip jau yra įvykę, nes, gali būti, kad kažkas buvo jau „susiderinęs“ su prezidentu, o ministras jo nepateikė. Todėl prezidentas ir nustebęs, kur „pradingo“ lojalumą jam jau užsiregistravę kandidatai, jis tai vadina URM atrankos neskaidrumu.
Greičiau tai galėtų būti pavadinta nekonstituciniu ar užkulisiniu prezidento ar jo patarėjų veikimu“, – teigė A. Januška.
„Antra, diplomatai turės kelis kartus gerai pagalvoti, ar jiems sutikti, jei politikai prašo, eiti į kitas ministerijas, institucijas dirbti ministrais, viceministrais, patarėjais. Diplomatai yra pageidaujami, jau tradicija yra tapusi, kad Seimo pirmininkės, premjerės, prezidento, net kai kurių ministerijų užsienio politikos patarėjų politinė komanda yra formuojama iš diplomatinės tarnybos narių. Neabejotina, kad tai padidina valstybės tarnybos efektyvumą.
Yra rašytas ir nerašytas susitarimas, kad pasibaigus kadencijai diplomatai grįžta į diplomatinę tarnybą, ir niekas nekelia jų „politiškumo“ problemos“, – primindamas buvusiems ministrams Raimundui Karobliui ir Linui Linkevičiui prezidento skirtus politinio atšalimo laikotarpius pažymėjo signataras.
Tęsiantis diskusijoms dėl vis dar nepaskirto Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad į šias pareigas deleguojamam diplomatui keliami ne tik kalbos, bet ir kaimyninės šalies kultūros, istorijos išmanymo reikalavimai. Ir nors ambasada vadovo neturi jau 4 mėnesius, A. Skaisgirytė pažymi, kad dvišalio bendravimo stygius nejaučiamas – anot patarėjos, šalies vadovas G. Nausėda pats tiesiogiai bendrauja su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad būtent iš Daukanto aikštės rūmų atsakymų dėl kandidatų tinkamumo reikia laukti neįprastai ilgai.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
