„Galbūt kai kam atrodo keista, kad aš rūpinausi įstatymu, kuris buvo neaktualus mano vadovaujamų įmonių verslui. Tačiau aš, kaip asociacijos tarybos narys, negalėjau ramiai stebėti, kaip tuometinis Prezidentas Rolandas Paksas savo veto kėsinosi sugriauti visos šalies šilumos ūkį, todėl nusprendžiau dėti visas pastangas, kad taip nenutiktų“, - sakė A. Janukonis. Pasak jo, iki Prezidento veto Šilumos ūkio įstatymo rengime ir svarstyme jis praktiškai nedalyvavo, tik keletą kartų Seimo narių prašė priimti jo atstovaujamos LŠTA vadovus.

A.Janukonis sakė, kad jis, kaip LŠTA tarybos narys, prieš metus taip pat įsitraukė ir aktyviai siekė Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio pataisos, numatančią valstybinį gamtinių dujų kainų reguliavimą, , dėl ko būtų sumažėjusios šilumos tiekėjų sąnaudos, todėl būtų atpigusi šilumos energija centralizuotai besišildantiems gyventojams.

„Tiek aš, tiek kiti LŠTA tarybos nariai nuolat atstovauja asociacijos narių – šilumininkų – interesus. Šalies įstatymai leidžia, o asociacijos įstatai įpareigoja tarybos narius siekti palankių valstybės institucijų sprendimų, todėl mums metami kaltinimai neteisėtu lobizmu yra iš piršto laužti“, - sakė A. Janukonis. Jo nuomone, profesiniai susivienijimai yra žymiai demokratiškesnis būdas ginti savo interesus nei samdant ir mokant pinigus komerciniais pagrindais veikiantiems lobistams.

LŠTA įstatai įpareigoja asociacijos vadovus ir paskirtus atstovus (ištrauka iš LŠTA įstatų) „teikti siūlymus bei atstovauti Asociacijos narių interesams Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijose, svarstant Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio subjektų veiklą, įgyvendinimo, tobulinimo ir harmonizavimo bei dėl jų taikymo praktikos klausimais“.

Beje, A.Janukonis dar kartą pabrėžė, kad „Rubicon group“ neužsiima šilumos tiekimu, juolab grupei nepriklauso šilumos tiekėjos „Vilniaus energija“ ir „Litesko“, kurios iš tikrųjų yra didžiausios Europoje energetinių paslaugų kompanijų grupės „Dalkia“ narės.

Šiuo metu Lietuvoje centralizuotai yra tiekiama apie 70 proc. šilumos, centralizuotos šilumos tiekimo sistemos yra įrengtos visuose šalies miestuose ir daugelyje gyvenviečių. Didžiuosiuose miestuose centralizuotai tiekiamą šilumą naudoja apie 90 proc. gyventojų.