„Pristatėme beprecedentį siūlymą. Švietime tokio augimo tiek biudžetu, tiek darbo užmokesčio pokyčiu nėra buvę mūsų istorijoje. Ką pasiūlėme, tai pirmiausiai kitais metais darbo užmokestis didėtų 21 proc. Pirmas žingsnis būtų 10 proc. nuo sausio, likęs žingsnis nuo rugsėjo 1-os“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Jakštas.
„Greta to pasiūlėme tęsti, kas buvo šiemet paskirta iki mokslo metų pabaigos nuo rugsėjo. Tai yra 3 proc. papildomos lėšos, kurios suteikia galimybę skirti 20 proc. daugiau pasirengimui dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu“, – taip pat pažymėjo jis.
Ministro teigimu, tuo galės pasinaudoti maždaug kas antras ugdymo mokyklose dirbantis mokytojas.
„Tai šalia to 21 proc. augimo (mokytojas – ELTA) turės dar apie 5-6 proc. papildomas lėšas, nes dirbs su atnaujintu ugdymo turiniu“ , – akcentavo G. Jakštas.
„Bendrai lėšomis yra daugiau nei 300 mln. skirta pedagogų darbo užmokesčio kėlimui. Įsivaizdavimui, už tiek galėtume pastatyti daugiau nei 250 mokyklų arba renovuoti visas mokyklas ir jose esančius stadionus. Tokios lėšos skiriamos vien papildomai darbo užmokesčio kėlimu“, – akcentavo jis.
Ministras G. Jakštas su streiką planuojančiais pedagogų profsąjungų vadovais buvo susitikęs antradienį. Vis dėlto, jo pasiūlymas kitais metais mokytojų darbo užmokestį didinti 20,5 proc. nesulaukė palaikymo.
Sutarta ir dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo
Ministras tikina, kad su pedagogų profsąjungomis pavyko susitarti ir dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo.
„Kitas beprecedentis įvykis, kas yra sutarta, dėl klasių dydžio mažinimo – galimybė yra 4 vaikais mažinti bendrajame ugdyme, pagrindiniame ir viduriniame. Tai būtų savivaldybių sprendimu daroma, o pradiniame iki 2“, – akcentavo jis.
Ministerijos duomenimis, dabar maksimalus mokinių skaičius 5-12 kl. yra 30 mokinių (būtų galima mažinti iki 26), o 1-4 kl. – dabar 24 (būtų galima mažinti iki 22).
Susitikimas planuojamas ir su dėstytojų profsąjungomis
G. Jakštas teigia, kad bus organizuojamas ir atskiras susitikimas su aukštųjų mokyklų dėstytojų bei tyrėjų profesinėmis sąjungomis.
„Darysime atskirą susitikimą su profesinėmis sąjungomis, kurios vienija dėstytojus, tyrėjus. Įsipareigojimas yra kaip su mokytojais, pasiekti 130 proc. santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, su dėstytojais 150 proc., lėšas tam taip pat numatome“, – sakė ministras.
„Planuojami du žingsniai: pirmasis nuo sausio būtų 10 proc., o likusi dalis pasiekti santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu 150 proc. – taip pat nuo rugsėjo“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugsėjo 15 d. jau dalyvavo įspėjamajame streike, o nuo rugsėjo 29 d. praneša planuojantys tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie svarstymus streikuoti rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
