„Dėl (streiko – ELTA) teisėtumo atsakyti gali tik teismas. Į teisininkus be abejo kreipsimės, tačiau ar prireiks teismo, ateitis parodys“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė G. Jakštas.
Pasak jo, teisininkai turės įvertinti, ar švietimo darbuotojų profesinės sąjungos planuojamas streikas yra teisėtas, nes jis gali būti organizuojamas tik dviem atvejais – kai viena iš šalių nevykdo sutartų reikalavimų arba nepavyksta susitarti dėl naujų.
„Iš racionaliosios pusės atrodo gana keista, kai dėl sutarties buvo deramasi 3 metus nuo 2019 kovo iki 2022 metų kovo, tada buvo pasirašyta sutartis, visi įsipareigojimai yra vykdomi, ir praėjus 11 mėnesių yra iškelti nauji 20 reikalavimų, kurie yra nerealistiniai“, – aiškino G. Jakštas.
„Per metus sumažinti klases nuo 30 iki 20, sumažinti mokytojų krūvius nuo 24 kontaktinių valandų iki 18 ir pakelti atlyginimus 56 procentais, tai reiškia trigubą biudžetą. Kiekvienas mokesčių mokėtojas vidutiniškai švietimui per mėnesį sumoka 250 eurų, reikėtų 750 eurų. Tai ar kiekvienas esame pasiruošę kiekvieną mėnesį papildomai mokėti 500 eurų? Matyt, tai nėra įmanoma suma, tai ne visi tiek ir gauna, uždirba“, – kalbėjo švietimo ministras.
Visgi, jis tikisi susitarti su streikuoti planuojančiais pedagogais, kurie, anot ministro, yra linkę derėtis dėl ilgalaikio plano.
„Reikalavimai nerealistiniai. Kalbamės su profesine sąjunga, jie supranta patys, kad tai yra labiau tolima svajonė, nors reikalavimuose nurodė, kad jie būtų įgyvendinti iki 2024 metų. Bet jie tikrai linkę kalbėtis apie kažkokį ilgalaikį planą, dėl to mums svarbu, ką galvoja kitos politinės partijos“, – pabrėžė G. Jakštas.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Profsąjungos pirmininko teigimu, LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga reikalauja numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Profsąjunga nori, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didėtų 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
