Ginčas kilo priiminėjant Miškų įstatymą, mat Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas eilinį kartą negalėjo paaiškinti kai kurių įstatymo netikslumų, Seimo narių pasiūlymai buvo surašyti nechronologiška tvarka, be to, skyrėsi kai kurios įstatymo nuostatos popieriniame ir elektroniniame įstatymo projekto variante.
Galiausiai ginčą nutraukė Darbo partija, paprašiusi įstatymo priėmime pertraukos, tačiau žodžio paprašė ir Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas A. Valinskas. Jis pareiškė, kad J. Šimėnas elgiasi taip, tarsi būtų paėmęs iš ko nors pinigų, juos išleidęs ir dabar atidirbinėja.
„Ponas J. Šimėnas turbūt tik vienas Seime moka skaityti, bet nežinia, ar ta kalba. Manau, kad ne vienas Seimo narys mato, kad ne vieną įstatymą ponas J. Šimėnas stumia taip lyg būtų paėmęs pinigus, išleidęs ir dabar atidirbinėja. Tai šitoje vietoje, kolega J. Šimėnai, gal pasigėdykit Lietuvos žmonių, ir vietoje aplinkos naikinimo, dirbkite aplinkos apsaugos komiteto pirmininku“, - pareiškė A. Valinskas.
Tuo tarpu J. Šimėnas pareiškė apskųsiąs „prisikėlėlių“ lyderį prokuratūrai, nes tai esąs „grubus šmeižtas“, kurio jis nenori nešioti „ant savo pečių“.
Maža to, J. Šimėnas pareiškė skaitąs net keturiomis kalbomis ir suabejojo, ar pats A. Valinskas moka bent vieną užsienio kalbą.
DELFI primena, kad Seimas po svarstymo yra pritaręs Miškų įstatymo projektui, tačiau tai negalutinis jo variantas – įstatymas laikomas priimtas, jei jam Seimas pritaria po priėmimo bei pasirašo prezidentas.
Projekte numatoma, kad buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys.
Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.
Paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.
Pagal svarstymo metu priimtas pataisas tokiuose miškuose ir valstybinių parkuose miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti.
Pagal įstatymo projektą asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, būtų mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Privačios miško žemės savininkai, norintys ją paversti kitomis naudmenomis, privalėtų įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.