Parlamentinės partijos šeštadienį planuoja pasirašyti naują susitarimą dėl krašto apsaugos, kuriame turėtų būti konkrečiai nurodyta, kada Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkėms krašto apsaugai skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto.
Nepaisant anksčiau pasirašytų partijų susitarimų to siekti, dabar Lietuva krašto apsaugai skiria tik 0,78 procento bendrojo vidaus produkto. Tai yra 980 milijonų litų.
Krašto apsaugos ministras sako, kad į naują susitarimą gali būti įrašytas įsipareigojimas vieną procentą nuo bendrojo vidaus produkto pasiekti po dvejų metų – 2016 m. – tokiu atveju krašto apsaugos finansavimas išaugtų beveik puse milijardo – 450 milijonų – ir toliau būtų tolygiai didinamas.
„2016 m. 1 proc. nuo BVP ir toliau kasmet didinti po 0,1 nuo BVP, tai būtų konkretūs skaičiai, kuriuos, tikiuosi, priimtų visos politinės jėgos, ir kurie būtų realistiniai Lietuvos biudžetui. Tikiuosi, kad toks susitarimas ir bus pasiektas šeštadienį“, – tvirtina krašto apsaugos ministras J. Olekas.
Tokiu atveju Lietuva savo įsipareigojimą skirti du procentus įgyvendintų po dvylikos metų – 2026 m. Skaičiuojant nuo dabartinio bendrojo vidaus produkto, ji krašto apsaugos finansavimą turėtų padidinti milijardu dviem šimtais milijonų litų.
Tačiau ir premjeras, ir finansų ministras tikina, kad neįmanoma suskaičiuoti, kada Lietuva bus pajėgi vykdyti savo įsipareigojimą.
„Kuriais metais mes galėsim skirt 2 procentus, šiandien būtų anksti pasakyt“, – tikina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Nerasite šiandien orakulo, kuris jums išpranašautų, kiek ir kada būtų galima skirti tam lėšų, tačiau Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, įsirašiusi į savo pernai patvirtintus prioritetus pasiekti 1 proc. nuo BVP lygį 2016 metais“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.
Estija gynybai jau dabar skiria 2 procentus BVP, Latvijos partijos yra įsipareigojusios šį rodiklį pasiekti 2020 metais.
Paliekantis savo postą Estijos gynybos ministras trečiadienį išsiuntė laiškus savo kolegoms Latvijoje ir Lietuvoje, ragindamas padidinti išlaidas gynybai iki 2 procentų BVP ir šitaip pademonstruoti rimtą požiūrį į valstybės gynimą.
Artėti įsipareigojimo link Lietuvą ragina ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir kitos sąjungininkės. Naują partijų susitarimą nuspręsta pasirašyti dėl pasikeitusios situacijos regione po Rusijos veiksmų Kryme.