Ministras tvirtina, jog lapkritį Rygoje pasirašyta trijų Baltijos šalių teisingumo ministrų deklaracija dėl okupacijos žalos nebus tik formaliu dokumentu, ypač turint mintyje, kad Latvija bei Estija nėra apskaičiavusios joms padarytos žalos, priešingai nei Lietuva.
„Pasirašyta deklaracija yra svarbi tuo, kad ji nori perkelti šios problemos sprendimą į tarptautinį lygį, remiantis tarptautinės teisės klausimais, ir kad tai yra bendras dokumentas, kurį pasirašė visų trijų valstybių teisingumo ministrai. Jei mes nieko nedarysime, niekada ji nebus kompensuota, ir nebus vienaip ar kitaip įvertinta. Apie tai, kokia žala padaryta Lietuvai, daug kas Europoje nežino apskritai. Tikslas - gerinti Europos ir kitų šalių informuotumą, kad galų gale tas būtų padaryta ir Europos Sąjungos lygiu“, - BNS sakė J.Bernatonis.
Deklaraciją Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė lapkričio pradžioje Rygoje surengtoje konferencijoje okupacijos žalos atlyginimo klausimais. Lietuvos teisingumo ministras J.Bernatonis renginyje nedalyvavo, jis vėliau pasirašė paštu atkeliavusį deklaracijos dokumentą.
„Situacija tokia, kad Lietuvoje tas klausimas (okupacijos žalos dydžio) yra išspręstas ir referendumas priėmė sprendimą, tauta nubalsavo, atitinkamas įstatymas primtas. Estijai ir Latvijai tie klausimai gana nauji ir tik dabar buvo keliami. Ten buvo kalbama, kaip įvertinti tą žalą, ir kokiais būdais siekti žalos atlyginimo“, - kalbėjo ministras.
Konferencijoje Rygoje dalyvavęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, jog pasirašyta deklaracija iš esmės yra „politinis spaudimas“, o kalbėdamas apie praktinius aspektus minėjo, jog Latvijai ir Estijai įdomi Lietuvos patirtis apskaičiuojant okupacijos padarytą žalą.
„Tai yra politinis spaudimas, o teisinio veiksmingesnio mechanizmo kol kas nematau, kalbama karts nuo karto apie tarptautinio tribunolo steigimą, bet čia reikėtų ilgai tartis ir dėl jurisdikcijos, ir ką jis ten turėtų teisti. Iš principo tikslas - kad politiniu lygiu (sovietų nusikaltimai) būtų pasmerkti vienodai kartu su nacistiniais nusikaltimais ir kad pati Rusija tą padarytų, nors dabar vyksta atvirkštinis procesas“, - BNS sakė D.Žalimas.
„Lietuva, priešingai nei Estija ir Latvija, visus savo namų darbus yra atlikusi. Galima ginčytis kai kuriais aspektais, bet mes 2000 metais turėjome įstatymą, okupacijos žalos atlyginimo, žala tikrai yra paskaičiuota. Nei Estija, nei Latvija nėra tiesiogiai įsivertinę, tik maždaug, ir Lietuvos pavyzdys jiems įdomus. Tikslas yra keistis informacija, metodikomis žalų skaičiavimo, konkretesnė konferencija, kaip metodiškai įvertinti konkrečius žalos aspektus, numatyta gruodžio mėnesį“, - pasakojo D.Žalimas.
Baltijos šalių teisingumo ministrų deklaracija skelbiamas siekis apskaičiuoti dėl sovietų okupacijos patirtą žalą, reikalauti jos atlyginimo bei sovietų nusikaltimus įvertinti tarptautiniu mastu.
Dokumente ministrai skelbia, kad yra laikas nustatyti savo santykį su praeitimi ir mokslo patvirtintais metodais nustatyti žalą, patirtą dėl Sovietų sąjungos okupacijos totalitarinio komunistinio režimo, išsakomas siekis santykiuose su Rusija pabrėžti okupacijos faktą ir užsitikrinti, kad kaip Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusijos Federacija jį pripažintų, taip pat prisiimtų atsakomybę ir kompensuotų žalą. Taip pat įvardijamas ir siekis užtikrinti, kad Sovietų totalitarinio režimo nusikaltimai būtų „atitinkamai įvertinti tarptautiniu lygiu“.
Lietuva 2000 yra priėmusi įstatymą, kuris įpareigoja šalies Vyriausybę derėtis su Rusija dėl pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos žalos, kurią Lietuva tuomet įvertino 80-čia milijardų litų (daugiau kaip 23 mlrd. eurų), atlyginimo. Sprendimas, kuriuo Vyriausybė įpareigota reikalauti žalos atlyginimo, priimtas referendumu ir patvirtintas įstatymu.