Valstybinėje žemėje – piktų šunų lojimas
DELFI jau rašė, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau yra paruošusi ambicingą planą, Neries pakrantėje, Birutės gatvėje tiesti dviračių taką. Vilniečiai galėtų važinėtis gražiame gamtos kampelyje, paupyje, o pats takas puikiai įsijungtų į bendrą dviračių takų sistemą. Yra tik viena problema – pakrantėje esanti valstybinė žemė yra užgrobta šalia gyvenančių įtakingų žmonių, kurie valstybinės žemės sąskaita praplėtė savo kiemus. Kai kurie valstybinėje žemėje dar išsikasė kūdras bei viską apsodino tankiomis tujų gyvatvorėmis.
Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybės atstovai suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje žurnalistams rodė užimtus valstybinės žemės plotus Neries pakrantėje. Į valstybinę žemę patekti yra labai sunku – tenka brautis per besibadančius krūmus ir medžius, o viename sklype žurnalistus su valdininkais pasitiko daugybė skalijančių šunų. Į šią valstybinę žemę įeiti nesiryžo nei vienas drąsuolis.
„Jūs pabandykite perlipti tą tvorą ir pasižiūrėsime, kaip su tais šuniukais susišnekėsite. Kai jie už tvoros loja, matyt, į valstybinę žemę įeiti daug noro nėra“, - kalbėjo Vilniaus vicemeras L. Kvedaravičius.
Dviračių takas – jau kitais metais
Dviračių taką Neries pakrantėje Žvėryne Vilniaus miesto savivaldybė planuoja tiesti jau kitais metais. Iki kitų metų valstybinėje žemėje turėtų nelikti ir nelegalių tvorų, kūdrų, tujų gyvatvorių bei kito „gėrio“. Vis dėlto net patys valdininkai abejoja, ar pavyks taip greitai atsikovoti užimtą valstybinę žemę.
„Problematika tęsiasi jau daugelį metų ir pradėjus planuoti dviračių taką palei Nerį, pamatėme akivaizdų teisės normų pažeidimą – valstybinėje žemėje šeimininkauja privatūs asmenys be jokių leidimų ir į sklypus patekti yra labai sunku, šunys laksto palaidi, yra ir tvoros, yra ir tujos, kurios yra suaugusios daug metų. Šitie pažeidimai yra akivaizdūs, o projektuojant dviračių taką yra taip, kad šitie sklypai reikalingi visuomenės poreikiams, o ne privatininkų užgaidoms, greitai bus gauti statybos leidimai ir prasidės darbai“, - kalbėjo vicemeras Linas Kvedaravičius.
Pasak jo, kai kurie savininkai net bando įrodyti, kad valstybinė žemė yra jų: „Vieni savininkai bando teismuose įrodinėti, kad jie teisėtai užėmė valstybinę žemę, bet 2012 metais buvo akivaizdžiai pasakyta, kad savininkas turi patraukti savo turtą iš valstybinės žemės. Miestui reikalinga šita teritorija dviračių takui ir jis bus.“
DELFI žiniomis, dviračių tako techniniam projektui prieštaravo vietos gyventojai, kurie teigė, kad pro šalį bėgiosiantys bėgikai trukdys jų miegą. Taigi vietos sklypų gyventojai iš visų jėgų priešinasi dviračių takui.
„Buvo kreiptąsi į NŽT, ši tarnyba yra parašiusi Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl statinių šalinimo, kur jie yra. Ten, kur mes neturime jokių problemų su statiniais bus daromas rangos konkursas dėl želdynų šalinimo. Mes tikimės, kad per metus šita situacija išsispręs ir teisminiai ginčai jau bus pasibaigę. Be to, jeigu vienam sklype ir nebus pasibaigę ginčai, mes vis tiek turime galimybę nutiesti pakankamai didelę atkarpą šito tako ir tada turėsime paminklą žmogaus arba kvailumui, arba chamiškumui“, - kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Prašo „susirinkti savo žaislus“ iš valstybinės žemės
M. Pakalnis teigė, kad paaiškinimai, jog tujos užsisėjo savaime savivaldybės neįtikina. Kai kurie savininkai bando kovoti už savo užgrobtą žemę.
„Mes gi ne vaikų darželyje esame, visiems viskas yra aišku. Jeigu savivaldybė planuoja kažkokią veiklą, o tu kažką blogai padarei, turėtum susirinkti savo žaisliukus ir išeiti į smėlio dėžę“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Yra tokių savininkų, kurie teigė, kad preciziškai valstybinėje žemėje susodinti augalai yra ne jų ir jie neprieštarautų jų šalinimui, paklaustas, kas tuomet trukdo savivaldybei nors ir šiandien pradėti šalinimą, vicemeras L. Kvedaravičius teigė, kad tokių savininkų yra labai mažai: „Tas savininkas pareiškė tik vienas, kad jis nieko bendro neturi, bet matėte, kad ten yra rožytės aptvertos, sutvarkytos, jeigu jis neturi jokių pretenzijų, viskas yra gerai. Bet kiti reikalauja, kad pripažintų, kad valstybinė žemė yra jų.“
Vilnius – žemės grobikų miestas
Vilniuje – ne viena problematiška teritorija, kur savininkai yra užėmę kur kas daugiau žemės, negu jiems priklauso. Anksčiau buvo iškilę žemės grobimo atvejai Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose, dabar – žemės grobimas Neries pakrantėje.
„Savivaldybė dabar daro tyrimą, mes turime labai daug duomenų, turim miesto nuotraukas, padarytas iš kosminių palydovų, kuriose labai aiškiai matosi tiek esamos tvoros, tiek galime užsidėti žemės sklypų ribas. Mes matome tas teritorijas, kurias žmonės yra užsiėmę. Yra pabaigta ruošti ataskaita apie neteisėtai užimtas teritorijas, mes informavome Nacionalinę žemės tarnybą ir valstybinės institucijos turės imtis veiksmų, kad mieste būtų didesnė tvarka. Tokių atvejų yra šimtais“, - kalbėjo M. Pakalnis.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
