Apie tai laidoje „Delfi tema“ antradienį kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Aurelijus Veryga ir Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicinių konservatorių frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius.
Įstatymas, draudžiantis verslo ryšius su Rusija: ar tikrai to reikia ir kaip jis galėtų atrodyti
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad jau daug metų kalbama apie tai, jog tokioje valstybėje kaip Rusijoje ar Baltarusijoje verslas ir politika yra suaugę – jei nori daryti rimtą verslą Rusijoje, turi įgauti kažkokį politinį palaikymą iš Rusijos politinio režimo.
„Tas palaikymas turi savo kainą. Kaina gali būti atstovavimas tam tikriems interesams. Didžiausia rizika yra tada, kai tu darai biznį Rusijoje, ten susiderini, o po to vis tiek turi ryšių dar Lietuvoje ir tampi vos ne Rusijos interesų atstovu Lietuvoje: gali daryti poveikį politiniam procesui, gali steigti politinius judėjimus, gali šiaip kurti kažkokią viešą Rusijai palankią opiniją ir taip toliau“, – sakė NSGK pirmininkas.
Dabar tai, kaip atkreipė dėmesį pašnekovas, kalbama karo akivaizdoje ir kai Seimas yra priėmęs rezoliuciją Rusiją paskelbti teroristine valstybe. Būtent įstatymą, numatantį draudimą su tokia valstybe turėti bet kokius verslo ryšius siūlo NSGK narys, liberalas Raimundas Lopata.
L. Kasčiūno nuomone, tai ambicingas pasiūlymas, kurį verta įvertinti.
„Mes tikrai jį aptarinėsime NSGK, kaip ir kitas idėjas, kaip nukarpyti tuos ryšius. Įsivaizduokime: jei yra rimtas biznis, tu kai kuriais atvejais, ypač kai kuriuose sektoriuose, negali Rusijoje daryti verslo be politinio palaikymo. Tas liaudiškai vadinamas „stogas“ ten yra normalu.
Jei tu ten tokį „stogą“ turi ir toliau darai verslą, toliau jo nenukerti, dar daugiau – pavyzdžiui, dalyvauji politikoje Lietuvoje, man atrodo, kad tai yra Lietuvos politinės ir ekonominės sistemos atsparumo klausimas: mes turime susitvarkyti“, – pabrėžė parlamentaras.
„Jei žmogus pats nesusitvarko, nesugeba to verslo parduoti, nesugeba nueiti nuo tų čiuptuvų, tada reikia jam padėti įstatymiškai“, – sakė laidos dalyvis.
Visgi kaip tai padaryti, pasak L. Kasčiūno, kol kas yra atviras klausimas, reikalaujantis analizės ir diskusijų.
„Ar reikės skaičiuoti pagal tam tikrą investicijų kiekį, ar įvesti tam tikrus sektorius, kurie yra strateginiai, gal kažkokią formulę sukurti. Tikrai vertas dėmesio profesoriaus Lopatos pasiūlymas. Manau, kad judėsime ta kryptimi“, – kalbėjo Seimo narys.
Visgi LVŽS atstovas A. Veryga teigė, kad toks įstatymas, kokį dabar siūlo kolega R. Lopata, atrodo gerai neapgalvotas.
„Manau, kad su niekuo jis net nėra derintas, net su pačiais jų koalicijos partneriais. Man jis panašus į Taivano klausimą, kuris buvo tiesiog pirma turbūt padarytas, o paskui kažkas pagalvota“, – komentavo politikas.
Tokiam siūlymui, anot jo, yra alternatyvų, kurių viena – sankcijos kaip suderinto veikimo priemonė kartu su visa ES.
„Ką reikštų, jei Lietuva viena pradeda priimti tokias priemones, apie kurias mes čia dabar kalbame? Mes puikiai žinome, kad verslai, būdami lankstūs, ypatingai tie, kurie nemato jokio reikalo nutraukinėti ryšių su tokiomis šalimis kaip Rusija, pradeda judėti į kitas valstybes, perregistruoti verslus ir taip toliau – randa būdų, kaip ateiti tokius dalykus, jei tai yra nesuderinto veikimo priemonė“, – pastebėjo parlamentaras.
Tad tokias priemones, A. Verygos vertinimu, politikai, kurie kuria mūsų užsienio politiką, turėtų derinti su ES.
„Kad mes vėl eilinį kartą neliktume tik su skambiomis frazėmis, skambiais pareiškimais ir nepamatytume, kad tie finansiniai srautai bei verslai nusikreipia tiesiog per kitas valstybes“, – paaiškino jis.
Toliau spaudžia Matijošaitį: jis pirmiausia yra politikas
„Vičiūnų grupė“ pirmadienį išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė suprantanti situacijos jautrumą ir akcentavo, kad savo pozicijos nekeičia, o verslo pardavimo procesas galutinai bus užbaigtas tikriausiai dar vasarą.
Visgi tai neįtikino Kauno miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūno P. Lukševičiaus kuris teigė, kad antro pagal dydį Lietuvos miesto meras V. Matijošaitis turi suprasti, jog yra politikas.
„Politikas, kuris verslo ryšiais yra susijęs su šalimi okupante, kuri šiuo metu vykdo karinius veiksmus ir tie kariniai veiksmai vyksta ne pirmus metus. Buvo daugybė datų, daugybė pasakymų, kada „Vičiūnų grupė“ išeis – vis atidedama, atidedama ir atidedama“, – kalbėjo P. Lukševičius.
Jo teigimu, „Vičiūnų grupė“ jau seniai galėjo įgyvendinti sprendimą trauktis iš Rusijos rinkos.
„Kaunas yra patriotinis miestas, visą laiką kovojęs prieš okupaciją. Man atrodo, kad daugeliui kauniečių skauda širdį, kada antro pagal dydį miesto meras nesugeba priimti sprendimo ir išeiti, kai didžiosios žinomų prekių ženklų kompanijos jau seniai pasitraukė iš Rusijos“, – atkreipė dėmesį laidos dalyvis.
P. Lukševičius teigė, kad frakcija dėl to kreipėsi į Seimo NSGK, nes verslo buvimas Rusijoje, kaip pabrėžė jis, kelia realų pavojų nacionaliniam saugumui dėl galimo bandymo daryti įtaką šalies vidaus procesams.
„Ponas Matijošaitis pirmiausia yra politikas ir jis turi daryti politinį sprendimą. Dėl to ir prašome kuo greičiau tai daryti. Kol kas girdime tik datų atkėlimą, daugiau nieko“, – sakė Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
Paklausus, ar konservatoriai tokiu būdu nesikrauna sau politinių dividendų prieš Savivaldos rinkimus, P. Lukševičius akcentavo karo kontekstą.
„Vienas dalykas yra taikos sąlygos, kitas – karo sąlygos. Šiuo metu yra karo sąlygos, vyksta karas ir tai jau yra principinė valstybės pozicija. Ponas Matijošaitis yra antro pagal dydį Lietuvos miesto meras, ketvirto pagal dydį Baltijos regiono miesto meras. Supraskime labai aiškiai, kad yra reali politinė įtaka. Jei nebūtų karo, būtų kitokia situacija, tai viskas būtų kitaip. Jei ponas Matijošaitis nebūtų meras, o būtų tik verslininkas Rusijoje, tai būtų jo moralinis klausimas, bet jis yra Kauno meras, jis yra politikas“, – akcentavo pašnekovas.
Aiškinsis verslo ryšių su Rusija galimą poveikį ir kaip jį kontroliuoti
L. Kasčiūnas teigė, kad iš VSD tikimasi informacijos, ar verslo buvimas Rusijoje kelia kažkokias grėsmes bei rizikas šalies nacionaliniam saugumui.
„Matyt, netrukus turėsime NSGK posėdį ne tik šiuo klausimu, bet bendrai apie dalyvavimo Rusijos rinkoje ir Rusijos poveikio mūsų ekonomikai analizę, ir ką galima įstatymiškai padaryti, kad šito poveikio bei tų tarpusavio priklausomybių poveikis mūsų politinei, ekonominei sistemai būtų sukontroliuotas“, – paaiškino komiteto pirmininkas.
Jis akcentavo, kad visgi Lietuva ir iki šiol yra padariusi daug – pavyzdžiui, nutraukusi priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių.
„Dabar, kai rusai svarsto, kaip čia nubausti Lietuvą dėl Kaliningrado tranzito, energetikos net nėra, nes nėra kaip bausti – vokiečius, kitus gali bausti, bet Lietuvos ne, nes namų darbai yra padaryti“, – konstatavo L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie V. Matijošaitį, jis taip pat akcentavo, kad pagrindinis niuansas šiuo atveju – politinės pareigos.
„Šioje vietoje turime turėti kažkokius saugiklius. Jei žmogus pats nesusitvarko arba tos datos vis nukeliamos... Taip, mes pasveikinome kovo mėnesio sprendimą išeiti (iš Rusijos rinkos – aut.p.), bet kaip čia taip išeina? Kiti išeina parduodami akcijas už 3 proc. jų vertės arba kaip nors kitaip. Jie čia gal išeidinėja su didžiuliu pelnu?
Daug klausimų kyla, kaip čia išėjimo strategijos skiriasi – gal tai priklauso nuo ryšių, kokie jie ten susiformavę. Už šimto kilometrų yra valstybė, kuri naikina tautas ir nepripažįsta teisės egzistuoti, tai mes net netiesiogiai mokėdami mokesčius į tos valstybės biudžetą finansuojame patį karą“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Svarstoma, kaip elgtis: ar tai nebūtų įstatymas vienam žmogui
A. Veryga taip pat sakė, kad V. Matijošaitis gali sulaukti galbūt net ir didesnio konkurentų spaudimo, o pats turėtų visuomenei pateikti aiškesnius atsakymus.
„Manau, kad reikėtų ne tik pozicijos, bet ir veiksmo greitesnio – čia aš sutinku su abiem kolegom, kurie kalba, bet aš norėčiau suprasti patį patį principą ir keletą klausimų iškėliau: pirmiausia – ar mes veikiame apgalvotai, protingai ir ar tai, ką čia ruošiamasi daryti, turės kokį poveikį, ar tie verslai nepersikels į kitą valstybę, ar nebus galima to apeiti ir kodėl tai nedaroma per sankcijas“, – vardijo „valstiečių“ atstovas.
Politikas pripažino, kad jam susidaro įspūdis, jog tai yra „įstatymas, kuris rašomas vienam žmogui“ bei kėlė klausimus, kiek tokių įmonių, prekiaujančių su Rusija, yra apskritai, ir ar tokį mechanizmą reikėtų nustatyti tik su Rusija santykius vystančiam verslui.
„Įstatymai neturėtų būti rašomi nei vienam žmogui, nei vienai įmonei – turėtų būti galvojama sistemiškai“, – pabrėžė A. Veryga.
„Tą, ką aš girdžiu iš kolegų, man dabar yra panašu, kad tai yra sprendimas, susijęs su viena įmone ir su vienu asmeniu, o ne su kažkokiu sisteminiu sprendimu“, – svarstė parlamentaras.
A. Lukševičius akcentavo, kad pagal anksčiau skelbtas datas, „Vičiūnų grupė“ jau turėjo būti pasitraukusi iš Rusijos.
„Ponas Visvaldas Matijošaitis yra vienas iš pagrindinių akcininkų, jis tą deklaravęs, tai visiems ir kyla natūralus klausimas, kada vienas iš pagrindinių akcininkų priims pagrindinį sprendimą“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje dirbantis politikas.
L. Kasčiūno teigimu, bet koks verslas, pasirinkęs vystyti ryšius su kaimynine autoritarine valstybe, turi įvertinti ir potencialias rizikas, kurias verslo savininkai tokiu atveju prisiima savo noru.
„Tai, kad tarpusavio priklausomybė nesuveikė santykiuose su Rusija, geriausias pavyzdys yra „Nord Stream“. Mums kai kurie partneriai Vakaruose visada sakydavo, kad „prekiausime, nekariausime. Statysime dujotiekį, nekariausime“. Matome, kad turime karą ir tai nepadeda statyti santykių tarp ES ir Rusijos“, – priminė L. Kasčiūnas.
Jis teigė pritariantis A. Verygai, kad sankcijų mechanizmas būtų tinkamiausias kelias apribojant verslo ryšius su Rusija, tačiau tai netiktų, kai kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečių valdomas lietuviškas įmones.
„Taikyti jiems europines sankcijas yra sudėtingiau nei, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos ar kitiems subjektams. Taigi čia yra metodologijos problema. Šis profesoriaus R. Lopatos pasiūlymas tikrai nesusijęs nei su Kauno meru, nei su kuo nors kitu – jis tiesiog kelia klausimą: jei mes pasakome, kad valstybė yra teroristinė, kas iš to seka, kokios yra pasekmės“, – sakė NSGK pirmininkas.
Politikas atkreipė dėmesį, kad kiekviena valstybė gali turėti ekonominių nacionalinių sankcijų įstatymą.
„Kitaip tariant – šalia europinių, ji (valstybė – aut.p.) gali turėti nacionalinį instrumentą tam, kad savo politinę sistemą padarytų mažiau priklausomą nuo blogų įtakų“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
A. Veryga savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad verslui ne uždaryti keliai yra didžiausia bėda, o politikų nenuoseklumas ir nenuspėjamumas.
„Dėl to aš ir sakau, jog panašu, kad ir šis klausimas nėra aptartas, nėra pasikalbėta ir su tuo pačiu verslu, nes tų įmonių yra daug. Kaip atsitiko su Kinija, Taivanu, tai tiesiog noriu priminti tą pavyzdį – ilgą laiką Lietuva su Kinija santykius vystė pačiu aukščiausiu lygiu: ir prezidentų vizitai, ir premjerų, ir įvairūs šalių formatai, ir staiga per keletą savaičių yra priimami sprendimai, kurie visa tai nubraukia bei pasakoma, kad jūs neįvertinote rizikų“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
„Man atrodo, kad čia ir didžiausia problema, – kad mes neturime labai aiškios politikos, kuri leistų verslui susigaudyti“, – pridūrė jis.
