Tokius sprendimus reikia smerkti
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo, „Freedom House“ vadovo Vyčio Jurkonio, pastarieji įvykiai rodo, kad vienose platformose Rusijai legitimizuotis sekasi geriau, o kai kuriose šiek tiek prasčiau, tačiau, vienaip ar kitaip, kuo daugiau tokių epizodų matysime, tuo Kremlius jausis tvirčiau.
„Viskas grįžta prie daugiau ar mažiau įprastų vėžių ir šiuo atveju Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas labai nuvilia, dėl to, kad tai nėra vien tik karo Ukrainoje klausimas. Neverta pamiršti ir to, jog būta daug klausimų dėl Rusijos sportininkų sąžiningumo, vartotų preparatų. Visi šie klausimai net ir karo kontekste niekur nedingo“, – teigė jis.
Pašnekovas taip pat pridūrė, kad, jeigu tik turėsime vilties, kad tam tikri sprendimai nebus priimami, niekas nesikeis.
„Esminis dalykas, vis dėlto, yra galvoti, kaip šitą dalyką užkardyti“, – tvirtino V. Jurkonis.
Jo manymu, reikia dirbti, kad agresijos prieš Ukrainą atstovai neturėtų tokių galimybių.
„Tuo gali užsiimti ne tik žmonės, kurie dirba ties sankcijomis ar dirba sporto industrijoje, bet taip pat ir pilietinės visuomenės atstovai, žurnalistai turi apie tai rašyti, kalbėti. Tą visais frontais reikia rodyti, pajuokti, smerkti ir, manau, tokiu atveju, tas dalyvavimas, jeigu jis ir bus, bus daug labiau ribotas arba visiškai izoliuotas“, – įžvalgomis dalijosi VU TSPMI politologas.
Tai yra valios klausimas
Pastebima, kad Rusijos dalyvavimą politiniuose susitikimuose boikotuoja tik kelios pagrindinės šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. V. Jurkonis paaiškino, kodėl tokios valios išsakyti savo poziciją užtenka tik daliai valstybių.
„Mes esame likę kažkada vieni. Manau, kad situacija nuo 2007-2008 metų yra dramatiškai pasikeitusi Rusijos ir Kremliaus nenaudai, ir šiuo atveju reikia dirbti su tarptautiniais partneriais. Suprantama, kad mes dažniausiai būsime visos tos griežtesnės politikos priešakyje. Manau, kad moraliai kitaip ir negalime elgtis, žinant mūsų draugystę su Ukraina, bet kartu reikia palikti šiek tiek erdvės tiems didiesiems.
Kaip ir matėme, Austrijos pozicija buvo, kad reikia turėti kanalų kalbėjimui su Kremliumi. Na, tarptautinės institucijos turi veikti ir jos negali būti visiškai paralyžiuotos, bet manau, kad jau daug kartų turėjome galimybių įsitikinti, jog Kremlius tomis platformomis tiesiog naudojasi“, – kalbėjo politologas.
Pasak jo, po kiekvieno tokio nepavykusio epizodo galima kelti tam tikrus klausimus.
„Galbūt reikia vetuoti Rusijos dalyvavimą tokiuose dalykuose? Galbūt suspenduoti? Tas buvo daroma Europos Taryboje, tad nematau priežasčių, kodėl negali tai būti daroma Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijoje ar Jungtinių Tautų organizacijoje. Tai yra valios klausimas ir ties tuo reikia dirbti“, – tikino V. Jurkonis.
Kremlius nestokoja paranojos ir nesaugumo jausmo
Ketinimus į svarbius politinius susitiekimus ir vėl pakviesti V. Putiną išsakė ir Brazilijos prezidentas, tačiau nėra garantijų, kad jis nebus suimtas už karo nusikaltimus. V. Jurkonis atkreipė dėmesį, kad tokiose situacijose yra labai svarbi šalies šeimininko pozicija.
„Yra tam tikri formatai, kur tai galbūt nesuveiktų, bet žinome, kad, Armėnijai tapus Tarptautinio baudžiamojo teismo dalimi, Vladimiras Putinas nebebus toks užtikrintas, vykdamas į Jerevaną. Taip, kad čia tų kombinacijų vėlgi gali būti įvairių. Čia nėra tik tos vienos šalies sprendimas.
Čia turėtų atsirasti ta kolektyvinė politinė valia ir, jeigu Brazilijos vadovai negarantuoja, kad Putinas nebus suimtas vizito metu, tai galbūt reikėtų pasinaudoti tokia situacija ir galbūt šiuo atveju kaip tik būtų linkusių jį kviesti bei pasinaudoti ta galimybe suimti Vladimirą Putiną“, – svarstė politologas.
Tačiau, pašnekovas pridūrė, kad tokie svarstymai – tik hipotetiniai.
„Manau, kad Kremlius, visų pirma, darytų tuos skaičiavimus, ar jiems yra saugu vykti į Braziliją, ar bet kurią kitą valstybę. Mes tą ne kartą matėme. Netgi ir pastarojo vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose metu matėme, kaip buvo išgyventa dėl pamesto vandens buteliuko, taigi – paranojos ir nesaugumo ten yra pakankamai“, – teigė V. Jurkonis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
