Apie tai A. Kubilius ir G. Kirkilas kalbėjo ketvirtadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Kubilius: prezidentūra turi problemų su komunikacija
A. Kubilius teigė, kad konfliktas tarp prezidentūros ir Vyriausybės yra užprogramuotas prezidento ir jo patarėjų klaidingoje savivokoje.
„Mano manymu, prezidentas turi tiesiog Konstitucinę pareigą, būdamas Lietuvos atstovu Europos taryboje, tą informaciją, kurią jis gauna kaip EVT narys, tą informaciją nedelsiant perduoti kitiems svarbiems valstybės pareigūnams, atsakingiems už atskriras sritis – premjerei, užsienio reikalų ministrui, bet tas nebuvo padaryta ir, matyt, nėra net tokio supratimo“, – teigė buvęs premjeras.
A. Kubilių nustebino presidentūros pareiškimai, kad, jei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turi bėdų su komunikacija, jis turi skambinti šalies vadovui.
„Mano manymu, problemų su komunikacija turi visų pirma prezidentūra, nes ji nesugeba tos informacijos tinkamai valdyti, perduoti ir tai yra labai stiprus kenkimas ne valstybės įvaizdžiui, o valsybės darbui“, – tvirtino politikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžius vyksta įvairių šalių premjerai, tad jie ir būna informuoti tokiais atvejais.
„Šioje situacijoje labai aiškiai pasimatė: Latvijos ir Estijos prmejerai, kurie taip pat buvo informuoti kanclerės Merkel apie būsimą pokalbį, iškart tą informaciją perdavė užsienio reikalų ministrams. Ta informacija atiteko ir tų šalių diplomatams, ir Lietuvos diplomatai galėjo iš kitų šalių diplomatų kažką sužinoti apie tuos pokalbius“, – pastebėjo A. Kubilius.
Politikas pasakojo nepamenantis tokios situacijos, kad savo darbo premjero pozicijoje metu iš šalies vadovo nebūtų gavęs svarbios informacijos.
„Tokia situacija, kai informacija yra nesidalinama ir po to ji komentuojamas, ką prezidentas pasakė BBC, kur jis labai staigiai ir radikaliai pakeitė savo anksčiau dėstytą nuomonę, (…) tai čia įvaizdžiui tikrai yra pakenkta“, – tvirtino A. Kubilius.
Jis svarstė, kad galbūt, jei prezidentūra nesupranta, jog privalo dalintis informacija su Vyriausybe, tai vertėtų apibrėžti įstatymiškai.
„Mano manymu, galbūt reikia kažkokiuose įstatymuose, – ar tai būtų prezidento, ar dar kokiam nors įstatyme – tiksliai įrašyti, ką prezidentas privalo daryti, kai jis kaip EVT narys gauna kokią nors informaciją iš kitų EVT narių ar ES institucijų, kam jis tą informaciją neatidėliojant turi perduoti“, – svarstė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie kitų šalių reakciją, buvęs premjeras neslėpė, kad nemažai šalių laikosi griežtos nuomonės, kad A. Lukašenka turi pats išspręsti migrantų krizę.
„Tai, kad prezidentas nutarė viešai paremti kanclerės Merkel pokalbį su Lukašenka, buvo išgirsta. Yra daug EP žmonių, kurie laikosi griežtos pozicijos, kurios prezidentas laikėsi iki tol“, – sakė A. Kubilius.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį, kad nuomonę pakeitęs šalies vadovas Gitanas Nausėda galėjo ir pakenkti santykiams su Lenkija, nes Lenkijos prezidentas atsiribojo nuo A. Merkel skambučio A. Lukašenkai.
„Labai aiškiai Lenkijos prezidentas Duda atsiribojo nuo Merkel pokalbių ir tokiu atveju čia išsiskiria Lenkijos ir Lietuvos požiūriai, kas tikrai nėra gerai. Mūsų prezidentas, besąlygiškai paremdamas Merkel norą kalbėtis su Lukašenka, nepagalvojo apie tai, kaip tai gali atrodyti mūsų partnerių atžvilgiu“, – teigė A. Kubilius.
Kirkilas: situacija yra skandalinga
Prezidentūros sprendimą nesidalinti informacija apie minėtą skambutį su Vyriausybe pasmerkė ir laidoje dalyvavęs buvęs ministras pirmininkas G. Kirkilas.
„Aš manau, kad situacija yra skandalinga. Mano požiūriu, jei yra krizė, o čia yra tam tikra prasme užsienio politikos krizė, tai prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas turi dirbti kaip štabas, čia visiškai akivaizdu. Galima klausti, kas labiausiai atsakingas. Labiausiai atsakingas yra tas, kuris turi aukščiausias pareigas – šiuo atveju prezidentas. Jis turi nepaisyti visų politinių nesutarimų, trys metai dar iki rinkimų, reikia siekti sutarimo“, – kalbėjo politikas.
Jo teigimu, niekada nebus taip, kad visose šalies institucijose būtų vienos partijos atstovai, o jei ir bus, nesutarimų vis tiek atsiras, tačiau tokiais klausimais, pasak G. Kirkilo, vieningumas būtinas.
„Niekada Lietuvoje nebuvo taip, kad užsienio politikos, saugumo klausimai mes turėtume kažkokias visiškai nesuprantamas peštynes. Nesidalinti informacija, mano požiūriu, yra didžiulis pažeidimas, nes Konstitucija įpareigoja prezidentą dirbti kartu su Vyriausybe“, – teigė buvęs premjeras.
Jis taip pat antrino A. Kubiliui ir pasakojo, kad neteko papulti į tokią situaciją, kai prezidentas su Vyriausybe nesidalintų žiniomis.
„Nors buvo krizinių situacijų, pavyzdžiui, Gruzijos okupacija, bet visada su Valdu Adamkumi vienas kitą informuodavome, ką žinodavome. O žinodavome kartais skirtingą informaciją – buvo šventas reikalas ja pasidalinti, pasitarti ir priimti bendrus sprendimus“, – prisiminė G. Kirkilas.
Jis nebuvo linkęs lyginti G. Nausėdos su po apkaltos pašalintu prezidentu Rolandu Paksu, tačiau akcentavo, kad šalies vadovas privalo bendradarbiauti su Vyriausybe.
„Faktas yra tame – šiuo metu prezidentas, Vyriausybė ir Seimas turi dirbti kaip štabas. Yra krizinė situacija, visi tą pripažįsta. Ten kokie nors informacijos slėpimai yra skandalinga situacija. Be to, ne vien informacija reikia pasidalinti, reikia ir pasitarti, susitarti, užimti bendrą poziciją. Neįsivaizduoju, kaip dabar į mus reaguoja užsienio partneriai – su kuo jie turi kalbėtis?“, – pastebėjo G. Kirkilas.
Visgi ekspremjeras teigė nemanantis, kad šiuo klausimu reikia papildomo įstatymų keitimo.
„Aš nesiūlyčiau papildomai reglamentuoti. Man atrodo, kad mes, demokratinė visuomenė, kritikai, politologai turime reikalauti, kad pradėtų – pirmiausia prezidentūra – dirbti kartu su Vyriausybe, kaip priklauso pagal Konstituciją“, – pridūrė laidos dalyvis.
